„The WorldWide Telescope“ (WWT) – tai nemokama „Microsoft“ programa, galinti paversti jūsų kompiuterį virtualiu teleskopu ir leidžianti tyrinėti Visatą naujais būdais.

WWT, priskiriama antrosios kartos interneto (Web 2.0) programoms, sujungia terabaitus įvairių tipų informacijos: vaizdo klipų, straipsnių ir nuotraukų iš geriausių antžeminių ir kosminių teleskopų. Viskas suderinta taip, kad būtų galima sklandžiai keliauti per dangų, stabtelint ties sudominusiais objektais ir susirenkant naujausias žinias.

WWT leidžia stebėti dangaus kūnus ne tik regimosios šviesos, bet ir radijo, rentgeno, gama ir kitų bangų ruožuose, o tai dažnai yra vienintelis būdas sudėtingiems vidiniams procesams suprasti.

Skaityti toliau »

Ar Visatoje egzistuoja kitų didelių planetinių sistemų? Mokslininkai vienbalsiai įsitikinę, jog jų yra daug, tik nedidelių matmenų egzoplanetas aptikti kol kas yra didelis iššūkis. Tačiau pastaruoju metu atlikti didelio tikslumo matavimai parodė, jog apie Saulės tipo žvaigždę HD 10180 sukasi mažiausiai penkios planetos.

Taip pat yra palyginti didelė tikimybė, jog ši žvaigždė planetų turi daugiau nei penkias. Kol kas tai yra planetomis “turtingiausia” kitos žvaigždės sistema, kurią pavyko aptikti astronomams. HD 10180 priklausančios planetos atrastos išanalizavus 3,6 metro skersmens teleskopo ESO (La Silla, Čilė) spektrografu HARPS kelerių metų laikotarpiu rinktus duomenis.

Panašu, jog ši planetinė sistema yra gerokai kitokia nei mūsiškė. Visos HD 10180 planetos pasižymi panašiomis masėmis kaip Neptūnas, tačiau skrieja orbitomis, esančiomis artimesniu atstumu nuo žvaigždės, nei mūsų Marsas. Pati žvaigždė HD 10180 nuo mūsų yra nutolusi 127 šviesmečių atstumu ir yra pietiniame Hidros žvaigždyne.

Skaityti toliau »

Šį rudenį NASA į kosmosą paleis miniatiūrinį Žemės palydovą su Saulės burėmis, galintį nutiesti kelią naujoms tolimoms kosminėms ekspedicijoms.

JAV Marshallo kosminių skrydžių centro ir Ameso tyrimų centro astrofizikai bei inžinieriai suprojektavo ir pagamino naujos kartos dirbtinį Žemės palydovą „NanoSail-D“. Išskirtinis jo bruožas – kompaktiškumas ir labai ilgą veikimo trukmę suteikianti Saulės burių technologija, teigiama NASA pranešime.

„NanoSail-D“ šį rudenį į maždaug 640 kilometrų aukščio orbitą kartu su FASTSAT palydovu iškels NASA raketa nešėja „Minotaur IV“. Tai bus pirmasis bandymas praktiškai patikrinti „NanoSail-D“ technologiją ir įvertinti jos perspektyvas.

Skaityti toliau »

Jauname Marso krateryje, esančiame vidutinėse planetos šiaurės pusrutulio platumose, Marso palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) aptiko vandens ledo, pranešė NASA.

Nuotraukos buvo padarytos šių metų liepos 6 ir 7 dienomis.

Mokslininkai mano, kad maždaug 6 metrų skersmens krateris šiame Marso rajone atsirado palyginti neseniai, maždaug tarp 2004 m. balandžio ir 2010 m. sausio, teigiama pranešime. Marso palydovo MRO didelės raiškos kameros „HiRise“ padarytoje nuotraukoje aiškiai matyti kraterio dugne esantis šviesą atspindintis baltas ledo sluoksnis, kurio plotas – maždaug 2 kvadratiniai metrai. NASA paskelbtoje nuotraukoje jis pavaizduotas mėlyna spalva.

Pasak „HiRise“ programos mokslininko Nathano Bridgeso, atrastasis krateris yra kur kas toliau į pietus, nei kiti iki šiol žinomi krateriai, kurių dugne aptikta vandens ledo. „Tai patvirtina, kad ledo randama gana toli į pietus, – sakė jis. – Tokie stebėjimai – geras būdas nustatyti, kuriose Marso dalyse yra paviršinių ledo sankaupų.“

Skaityti toliau »

Šiame vaizdingame Saulės sistemą iliustruojančiame video parodyti visi Žemės astronomų atrasti asteroidai – tokiu eiliškumu, kuriuo jie buvo atrasti laikotarpiu nuo 1980 iki 2010 metų. Iš viso per šį laiko tarpą buvo atrasta net pusė milijonų 1000km dydžio neviršijančių dangaus kūnų.

Programiškai šis 30 metų trukęs laikotarpis yra sutrauktas į kelias minutes – naujus atradimus čia žymi baltai sušvintantys taškai. Žiūrint šį video, galima aiškiai pastebėti tam tikrus dėsningumus. Naujų atradimų “šuoliai” neabejotinai susiję su naujomis technologinėmis inovacijomis, įdiegtomis dangui stebėti skirtoje įrangoje. Taip pat tokie šuoliai gali žymėti ir stambius astronominių tyrinėjimų projektus, kurių metu didelės grupės mokslininkų stebėjimai buvo nukreipti viena linkme. Pavyzdžiui, kosminiam zondui “Voyager” skriejant pro Jupiterį, šioje erdvės dalyje buvo atrasta gausybė naujų asteroidų klasei priskiriamų dangaus kūnų.

Skaityti toliau »

Apie 150 milijonų kilometrų nuo Žemės nutolusi Saulė, panašu, daro įtaką mūsų planetoje esančių radioaktyviųjų elementų skilimo procesams, teigia mokslininkai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, ką mes žinome apie radioaktyvumą ir Saulės neutrinus, tai lyg ir neturėtų vykti. Tad iš kur atsiranda šis mįslingas poveikis?

Reiškinys yra toks keistas, jog du mokslininkai iš Stenfordo ir Purdue universitetų net iškėlė hipotezę, jog jį gali lemti iki šiol nežinomos Saulėje egzistuojančios elementariosios dalelės.

Saulės branduolys, kuriame vykstančių branduolinių reakcijų metu sukuriami neutrinų srautai, sukasi lėčiau nei paviršiniai sluoksniai. Tai gali paaiškinti kintančius radioaktyviojo skilimo periodus, kuriuos mokslininkams pavyko užfiksuoti dviejose atskirose laboratorijose. Tačiau tai nesuteikia visiškai jokios užuominos apie tai, kodėl apskritai vyksta toks skilimo pasikeitimas. Tai pažeidžia mums žinomus fizikos dėsnius.

Skaityti toliau »

Galaktikos M87 (Virgo A, NGC 4486) centre slypi viena didžiausių žmonijai žinomų juodųjų skylių – šis objektas yra maždaug 6 milijardus kartų masyvesnis nei Saulė. Neseniai su “Chandra X-ray” ir “Very Large Array” teleskopais dirbantys mokslininkai pristatė jų padarytas didžiulį šios juodosios skylės apetitą iliustruojančias nuotraukas.

M87 yra kaimyninė Paukščių Takui galaktika – žinoma, šis faktas galioja tik vertinant astronominiais mastais, nes atstumas iki šio objekto sudaro 600 kvintiljonų kilometrų. Ji išsidėsčiusi Mergelės galaktikų spiečiaus (angl. Virgo cluster) centre. Šiame spiečiuje iš viso yra apie 1500 galaktikų, kurios viena su kita sąveikauja per gravitaciją.

Skaityti toliau »

Ištyrę bene seniausią Žemėje rastą meteoritą, mokslininkai padarė išvadą, kad Saulės sistema gali būti nuo 0,3 iki 2 milijonų metų senesnė nei manyta.

Apie 1,49 kilogramo sveriantį meteoritą tyrinėtojai rado 2004 metais. Jame esantys mineralai yra vieni iš seniausių kietų medžiagų, susiformavusių netrukus po Saulės atsiradimo. Tyrėjai tikisi, kad, nustačius mineralų susiformavimo laikmetį, pavyktų gauti tiksliausių žinių apie Saulės sistemos amžių.

Aiškindamiesi mineralų inkliuzo amžių, Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai pasitelkė radioaktyviųjų izotopų analizę pagrįstą tyrimą. Išsiaiškinta, kad inkliuzas susiformavo prieš 4,5682 mlrd. metų, t. y. nuo 300 tūkst. iki 1,9 mln. metų anksčiau nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Skaityti toliau »

Šiltos ilgėjančios rugpjūčio naktys nepagailėjo įspūdingų reginių mėgstantiems žiūrėti į dangų. Išties, rugpjūčio žvaigždžių lietus – tradicinis reiškinys, kuomet galima stebėti vieną gražiausių astronominių reiškinių – meteoritų lietų. Turintieji galimybę naudotis teleskopu, danguje gali surasti ir lietuvišką vardą turintį objektą – asteroidą Kaunas.

Intensyviausias Lietuvos padangėje jis buvo rugpjūčio viduryje, 11 – 14 dienomis, tačiau astronomų teigimu, meteoritai krenta kiekvieną naktį, tačiau ne visada yra matomi, priklausomai kokio dydžio jie yra. Dažniausiai tai būna kosmoso dulkės. Mokslininkai stebi ir gerokai didesnius kūnus visatoje – asteroidus, dar dažnai vadinamus kosmoso „klajūnais“, kurie gali atnešti ne tik naują švytinti taškelį danguje, bet ir Žemės sunaikinimą.

Skaityti toliau »

Naujas uolienų mėginių tyrimas atskleidė, kad Žemės palydove beveik visiškai nėra vandens, o tas, kurio esama, yra užneštas kometų arba asteroidų. Tokios išvados gali turėti įtakos ir teorijoms, kaip vanduo atsirado mūsų planetoje.
Mokslininkų komanda, vadovaujama JAV Naujosios Meksikos universiteto dr. Zachary Sharpo, analizavo chloro izotopus, rastus Mėnulio vulkaninėse uolienose. Chloras yra hidrofiliškas, t. y., traukiantis vandenį, todėl jis puikiai tinka matuoti vandenilio kiekį medžiagose.

Jeigu Mėnulyje būtų tiek pat vandens, kiek Žemėje, chloro izotopų santykis taip pat būtų panašus. Tačiau palydovo uolienose tokių pakitusių molekulių rasta 25 kartus daugiau. Tai reiškia, kad Mėnulyje vandens nėra.

Skaityti toliau »