Profesorius Stephenas Hawkingas supeikė idėją apie Dievą ir pareiškė, kad Didysis sprogimas buvo neišvengiamas fizikos rezultatas. Telegraph.co.uk pateikia 10 mėgstamiausių jo citatų:

Apie tai, kodėl egzistuoja visata:

Atsakymas į šį klausimą būtų žmogiškojo proto triumfas – tada suprastume, ką galvoja Dievas.“

Apie Dievą:

„Kadangi egzistuoja sunkio jėga, visata gali ir susikurs iš nieko… Nebūtina kviesti Dievą, kad uždegtų žydrą (fejerverkams uždegti skirtą) popierių ir paleistų visatą.“

Apie galimybę susisiekti su kitomis gyvybės formomis:

„Manau, būtų tikra katastrofa. Nežemiški gyventojai greičiausiai būtų daug prašesni už mus. Vien šitos planetos pažangesnių rasių susitikimas su primityvesniais žmonėmis prastokai baigdavosi, o juk jie buvo tos pačios giminės. Geriau žiūrėkime žemyn.“

Skaityti toliau »

Masačiusetso technologijų instituto mokslininkai sėkmingai sprendžia gyvenimo sukurtas problemas. Reaguodami į milžinišką naftos išsiliejimą prie JAV krantų, jie sukūrė plaukiojantį robotą.

Jis ne tik plaukioja, bet ir renka išsiliejusią naftą.

Robotas, pavadintas „Seaswarm“ – tai maždaug 5 metrų ilgio ir 2 metrų pločio konvejeris, padengtas nanovielų kilimu. Taip paruoštos nanostruktūros sugeba absorbuoti dvidešimt kartų daugiau naftos, negu pačios sveria. Nemažiau svarbu, kad šis robotas veikia savarankiškai. Jo viršų dengia du kvadratiniai metrai saulės baterijų, ir jų gaminamos energijos pakanka, kad robotas veiktų savaitėmis.

Skaityti toliau »

Praėjusią savaitę buvo publikuotas gan įdomus ir tuo pat metu gluminantis fizikos straipsnis, kuriame iškelta idėja, jog fizikos dėsniai visgi gali keistis erdvėlaikio atžvilgiu, tiesiog šis pokytis vyksta pakankamai lėtai, kad mums jis būtų reikšmingas.

Moksliniame žurnale “Physical Review Letters” publikuojamas straipsnis siūlo idėją, jog visos tiksliosios fizikos konstantos iš tiesų nėra pastovios. Tai savo ruožtu leistų daryti išvadą, jog jei mes atsidurtumėme kitoje vietoje ir kitame laike, mums žinoma Visata galbūt net neegzistuotų.

Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Džono Vebo (John Webb), užsiima alfa konstantos (dar kitaip žinomos smulkiosios struktūros konstantos pavadinimu, angl. fine structure constant) tyrimais. Alfa konstantos išraiška iš esmės nusako elektromagnetinės sąveikos jėgą. Įžymusis fizikas Ričardas Feinmanas (Richard Feynman) šį dydį įvardijo kaip “vieną didžiausių prakeiktų fizikos mįslių”. Jei konstantos vertė nebūtų apytiksliai ygi 1/137,036, materija galbūt net negalėtų egzistuoti, nes atomai nesilaikytų vienoje krūvoje.

Skaityti toliau »

Dinozaurai išnyko prieš 65 mln. metų dėl tūkstančius metų trukusio meteoritų lietaus, teigiama naujame tyrime, kurio išvadas cituoja leidinio „The Telegraph“ internetinė versija.

Mokslininkai anksčiau manė, kad priešistorinė gyvybė Žemėje išnyko į Žemę nukritus asteroidui, kuris išmušė didžiulį Čiksulubo kraterį Meksikos įlankoje. Tačiau kai Ukrainoje buvo rastas antras krateris, kurį išmušė asteroidas, nukritęs prieš kelis tūkstančius metų iki Čiksulubo asteroido, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad dinozaurai galėjo išnykti dėl ilgą laiką trukusio meteoritų lietaus. Tiesa, tai neprieštarauja mokslininkų tvirtinimui, jog pagrindinė išnykimo priežastis – kosminė kataklizma.

Skaityti toliau »

Išgauti energiją, panaudodami oro judėjimą bei tuo pačiu oru sklindančius Saulės spindulius, mes mokame jau ne pirmą dešimtmetį. Tačiau dabar mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip atmosferoje atsiranda elektros krūvis, tad lieka tik sugalvoti būdą, kaip išgauti elektrą tiesiai iš oro.

Žmonija turi sukaupusi didelį žinių bagažą, kaip manipuliuoti elektra, tačiau kokiu būdu ji natūraliai susiformuoja atmosferoje, ilgą laiką buvo neatsakytas klausimas. Tačiau užvakar Nacionaliniame Amerikos chemikų draugijos suvažiavime (National Meeting of the American Chemical Society) buvo pristatyti šiam reiškiniui tirti skirto mokslinio darbo rezultatai. Tyrimo autoriai detaliai aprašė principą, pagal kurį ore esantys vandens garai įgauna elektros krūvį. Jau dabar pasigirsta palyginti drąsių prognozių, jog ateityje bus sukurti įtaisai, gaminantys elektrą panaudodami ore esančius elektros krūvius.

Skaityti toliau »

Pirmą kartą mokslininkams laboratorijose pavyko sukurti kepenų ląsteles, panaudojus perprogramuotas odos ląsteles. Šias pasiekimas gali padėti surasti naujus būdus kepenų ligoms gydyti.

Kembridžo universiteto mokslininkai savo tyrinėjimų rezultatus paskelbė žurnale “Journal of Clinical Investigation”, tvirtina, kad taip jie rado galimybę išvengti politinių ir etinių problemų, susijusių su embriono kamieninių ląstelių naudojimu.

“Ši technologija leidžia atsisakyti žmogaus embrionų, – pareiškė tyrinėjimui vadovaujantis mokslininkas Tamiras Rashidas iš Kembridžo regeneracinės medicinos laboratorijos. – Mūsų sukurtos ląstelės tokios pat, kaip ir tos, kurios kuriamos naudojant embrionų ląsteles”.

T.Rashidas sakė, kad per 40 metų mokslininkams iki šiol nepavykdavo laboratorinėmis sąlygomis išauginti kepenų ląstelių, ir tai rimtai trukdė tyrinėti šio organo ligas. Įvertinant tai, kad trūksta donorų organų, alternatyvūs būdai tampa labai svarbūs, pridūrė mokslininkas.

Skaityti toliau »

Ne pelno siekianti nežemiško intelekto paieškomis užsiimanti organizacija SETI iki šiol mėgino užfiksuoti radijo signalus iš tokių planetų kaip Žemė, tačiau tikėtina, jog jei tokie signalai ir bus aptikti, jie bus skleidžiami ne pačių ateivių, o jų sukurtų protingų mašinų.

SETI astronomas Sethas Shostakas teigia, kad ateiviams neprireiktų daug laiko pereiti nuo radijo technologijos prie dirbtinio intelekto (DI) sukūrimo. Rašydamas žurnale „Acta Astronautica“ jis teigia, kad yra daugiau galimybių aptikti ateivių DI nei biologinę gyvybę.

Skaityti toliau »

Neseniai Mėnulio paviršiuje aptikti iki šiol nepastebėti sausumos dariniai rodo, kad Mėnulis traukiasi, nors ir labai pamažu, teigia mokslininkai.

Šie dariniai, vadinami skiautėtais krantais, – tai poslinkiai, susidarę kai Mėnulio išsilydęs vidus pradėjo vėsti. Dėl to Mėnulio paviršius ėmė trauktis ir raukšlėtis, aiškina mokslininkai, savo tyrimą paskelbę žurnale „Science“.

Lyginant su Mėnulio amžiumi, siekiančiu 4,5 mlrd. metų, susitraukimas yra gana nesenas. Jis galėjo vykti mažiau nei prieš milijardą metų. Mėnulio paviršius tuomet susitraukė 100 metrų, rašo telegraph.co.uk.

Skaityti toliau »

Černobylyje dirbantys mokslininkai surado būdą, kaip iš anksto numatyti, kurios gyvūnų rūšys yra labiausiai imlios radioaktyvaus užterštumo sąlygojamiems pakenkimams, praneša BBC. Pasak tyrinėtojų, gyvūnų rūšių pažeidžiamumo paslaptis slypi jų DNR.

Šis atradimas padės nustatyti, kurių gyvūnų rūšių atstovų skaičius gali sumažėti ar, tikėtina, net visai išnykti dėl kitų aplinkos veiksnių. Tyrimui vadovavo Pietų Karolinos universiteto prof. Timas Mousseau ir Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslininkas dr. Andersas Molleris. Jų atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti „Journal of Evolutionary Biology”.

Šie mokslininkai dirba Černobylyje jau daugiau kaip du dešimtmečius ir renka informaciją apie aplink branduolinę jėgainę esančioje „susvetimėjimo zonoje” gyvenančių vabzdžių, paukščių ir žinduolių populiacijas. Naudodamiesi savo surinktais duomenimis, mokslininkai detaliai ištyrė kiekvienos rūšies, kurią stebėjo Černobylyje, DNR struktūras.

Skaityti toliau »

Jei žmonija kada nors nuspręstų kolonizuoti Marsą, ten mūsų greičiausiai lauks maloni “smulkmena” – remiantis naujo tyrimo rezultatais, čia maistinius augalus auginti būtų paprasčiau nei Žemėje. Žinoma, su sąlyga, kad čia būtų sukurta jiems augti tinkama dirvos terpė, o jie patys būtų apsaugoti nuo atšiaurios atmosferos poveikio.

Ateities fermų kosminėse kolonijose vizija daugelio futuristų vaizduotėje dažniausiai susiveda į hidroponinėse sistemose auginamą žaliąją augmeniją. Tačiau biologijos ir geologijos srities mokslininkai Federico Maggia ir Céline Pallud pastebi, jog “senamadiškos” dirvos panaudojimas lyginant su hidroponika turi gausybę pranašumų.

Skaityti toliau »