Dinozaurai išnyko prieš 65 mln. metų dėl tūkstančius metų trukusio meteoritų lietaus, teigiama naujame tyrime, kurio išvadas cituoja leidinio „The Telegraph“ internetinė versija.

Mokslininkai anksčiau manė, kad priešistorinė gyvybė Žemėje išnyko į Žemę nukritus asteroidui, kuris išmušė didžiulį Čiksulubo kraterį Meksikos įlankoje. Tačiau kai Ukrainoje buvo rastas antras krateris, kurį išmušė asteroidas, nukritęs prieš kelis tūkstančius metų iki Čiksulubo asteroido, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad dinozaurai galėjo išnykti dėl ilgą laiką trukusio meteoritų lietaus. Tiesa, tai neprieštarauja mokslininkų tvirtinimui, jog pagrindinė išnykimo priežastis – kosminė kataklizma.

Skaityti toliau »

Per artimiausius 20 metų Baltijos jūrai gresia nekontroliuojamas krovininės laivybos apimčių didėjimas ir itin veržli vėjo energetikos plėtra. Tai gali paversti šios jūros regioną savotiškais „laukiniais Vakarais“, naujausioje ataskaitoje perspėjo Pasaulinis laukinės gamtos fondas (WWF).

Dokumente su Baltija besiribojančių šalių vyriausybės raginamos sutelkti pastangas ir apsaugoti itin jautrias Baltijos ekosistemas nuo kylančio pavojaus.

WWF ataskaitoje nurodoma, kad iki 2030 metų Baltijos jūra kursuojančių laivų skaičius išaugs dvigubai, o naftos ir jos produktų transportavimo apimtys padidės 64 proc. Kruizinių laivų ir keltų laivybos apimtys per tą patį laikotarpį išaugs net 600 procentų, teigiama dokumente.

Skaityti toliau »

Jauname Marso krateryje, esančiame vidutinėse planetos šiaurės pusrutulio platumose, Marso palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) aptiko vandens ledo, pranešė NASA.

Nuotraukos buvo padarytos šių metų liepos 6 ir 7 dienomis.

Mokslininkai mano, kad maždaug 6 metrų skersmens krateris šiame Marso rajone atsirado palyginti neseniai, maždaug tarp 2004 m. balandžio ir 2010 m. sausio, teigiama pranešime. Marso palydovo MRO didelės raiškos kameros „HiRise“ padarytoje nuotraukoje aiškiai matyti kraterio dugne esantis šviesą atspindintis baltas ledo sluoksnis, kurio plotas – maždaug 2 kvadratiniai metrai. NASA paskelbtoje nuotraukoje jis pavaizduotas mėlyna spalva.

Pasak „HiRise“ programos mokslininko Nathano Bridgeso, atrastasis krateris yra kur kas toliau į pietus, nei kiti iki šiol žinomi krateriai, kurių dugne aptikta vandens ledo. „Tai patvirtina, kad ledo randama gana toli į pietus, – sakė jis. – Tokie stebėjimai – geras būdas nustatyti, kuriose Marso dalyse yra paviršinių ledo sankaupų.“

Skaityti toliau »

Išgauti energiją, panaudodami oro judėjimą bei tuo pačiu oru sklindančius Saulės spindulius, mes mokame jau ne pirmą dešimtmetį. Tačiau dabar mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip atmosferoje atsiranda elektros krūvis, tad lieka tik sugalvoti būdą, kaip išgauti elektrą tiesiai iš oro.

Žmonija turi sukaupusi didelį žinių bagažą, kaip manipuliuoti elektra, tačiau kokiu būdu ji natūraliai susiformuoja atmosferoje, ilgą laiką buvo neatsakytas klausimas. Tačiau užvakar Nacionaliniame Amerikos chemikų draugijos suvažiavime (National Meeting of the American Chemical Society) buvo pristatyti šiam reiškiniui tirti skirto mokslinio darbo rezultatai. Tyrimo autoriai detaliai aprašė principą, pagal kurį ore esantys vandens garai įgauna elektros krūvį. Jau dabar pasigirsta palyginti drąsių prognozių, jog ateityje bus sukurti įtaisai, gaminantys elektrą panaudodami ore esančius elektros krūvius.

Skaityti toliau »

Šiame vaizdingame Saulės sistemą iliustruojančiame video parodyti visi Žemės astronomų atrasti asteroidai – tokiu eiliškumu, kuriuo jie buvo atrasti laikotarpiu nuo 1980 iki 2010 metų. Iš viso per šį laiko tarpą buvo atrasta net pusė milijonų 1000km dydžio neviršijančių dangaus kūnų.

Programiškai šis 30 metų trukęs laikotarpis yra sutrauktas į kelias minutes – naujus atradimus čia žymi baltai sušvintantys taškai. Žiūrint šį video, galima aiškiai pastebėti tam tikrus dėsningumus. Naujų atradimų “šuoliai” neabejotinai susiję su naujomis technologinėmis inovacijomis, įdiegtomis dangui stebėti skirtoje įrangoje. Taip pat tokie šuoliai gali žymėti ir stambius astronominių tyrinėjimų projektus, kurių metu didelės grupės mokslininkų stebėjimai buvo nukreipti viena linkme. Pavyzdžiui, kosminiam zondui “Voyager” skriejant pro Jupiterį, šioje erdvės dalyje buvo atrasta gausybė naujų asteroidų klasei priskiriamų dangaus kūnų.

Skaityti toliau »

Pirmą kartą mokslininkams laboratorijose pavyko sukurti kepenų ląsteles, panaudojus perprogramuotas odos ląsteles. Šias pasiekimas gali padėti surasti naujus būdus kepenų ligoms gydyti.

Kembridžo universiteto mokslininkai savo tyrinėjimų rezultatus paskelbė žurnale “Journal of Clinical Investigation”, tvirtina, kad taip jie rado galimybę išvengti politinių ir etinių problemų, susijusių su embriono kamieninių ląstelių naudojimu.

“Ši technologija leidžia atsisakyti žmogaus embrionų, – pareiškė tyrinėjimui vadovaujantis mokslininkas Tamiras Rashidas iš Kembridžo regeneracinės medicinos laboratorijos. – Mūsų sukurtos ląstelės tokios pat, kaip ir tos, kurios kuriamos naudojant embrionų ląsteles”.

T.Rashidas sakė, kad per 40 metų mokslininkams iki šiol nepavykdavo laboratorinėmis sąlygomis išauginti kepenų ląstelių, ir tai rimtai trukdė tyrinėti šio organo ligas. Įvertinant tai, kad trūksta donorų organų, alternatyvūs būdai tampa labai svarbūs, pridūrė mokslininkas.

Skaityti toliau »

Dabartinė valdžia ateidama deklaravo, kad rimtai imsis energetikos sektoriaus. Ir iš tiesų judėjimo energetikos srityje yra daug. Naudinga pažiūrėti, kas iš tikro nuveikta. Požiūrio kampų yra daug, bet jei jau valdžioje turime dešiniąsias jėgas, reikia įvertinti, kaip jos saugo esamą privačią nuosavybę ir kokių priemonių imasi, kad privačios nuosavybės daugėtų.

Dujų sektoriaus nacionalizacija

Dujų sektoriaus pertvarka, bent oficialiai, remiasi ES trečiuoju energetikos politikos paketu. Paketo esmė – išskaidyti energetikos įmonės taip, kad ta pati įmonė negalėtų gaminti ar tiekti energijos ir tuo pat metu perduoti ją tinklais (ar vamzdynais). Nenuostabu, kad tokia idėja kontraversiškai vertinama pačioje ES. Būtent todėl yra sudarytos priemonės apeiti šį reikalavimą, o kai kurios šalys sugebėjo čia išsiderėti išimčių.

Skaityti toliau »

Apie 150 milijonų kilometrų nuo Žemės nutolusi Saulė, panašu, daro įtaką mūsų planetoje esančių radioaktyviųjų elementų skilimo procesams, teigia mokslininkai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, ką mes žinome apie radioaktyvumą ir Saulės neutrinus, tai lyg ir neturėtų vykti. Tad iš kur atsiranda šis mįslingas poveikis?

Reiškinys yra toks keistas, jog du mokslininkai iš Stenfordo ir Purdue universitetų net iškėlė hipotezę, jog jį gali lemti iki šiol nežinomos Saulėje egzistuojančios elementariosios dalelės.

Saulės branduolys, kuriame vykstančių branduolinių reakcijų metu sukuriami neutrinų srautai, sukasi lėčiau nei paviršiniai sluoksniai. Tai gali paaiškinti kintančius radioaktyviojo skilimo periodus, kuriuos mokslininkams pavyko užfiksuoti dviejose atskirose laboratorijose. Tačiau tai nesuteikia visiškai jokios užuominos apie tai, kodėl apskritai vyksta toks skilimo pasikeitimas. Tai pažeidžia mums žinomus fizikos dėsnius.

Skaityti toliau »

Naujosios Zelandijos gyventojas Peteris Liuisas (Peter Lewis) sukūrė unikalią mašiną, kuri transformuoja panaudotą plastiką į statybines plytas. Pakrikštyta pavadinimu „Byfusion“, mašina paverčia įvairias plastmasės atliekas į presuotas plytas, kurios gali būti naudojamos labai įvairioms konstrukcijoms statyti.

Butelių ar pakavimo dėžių plastikas patenka į mašiną, kurioje jis nuplaunamas, išdžiovinamas ir kompaktiškai tik per 30-45 sekundes supresuojamas į 10 kg svorio plytą. Tokiu būdu gaunamos švarios plytos, kurių kiekviena yra unikali, atsižvelgiant į joms gaminti panaudotos plastmasės spalvą ir derinius.

Skaityti toliau »

Giliausiame pasaulio ežere nardyti gal ryžtųsi ir ne kiekvienas, bet pažinti itin retą jo fauną ir florą galima ir paprasčiau – ant ežero kranto veikiančiame muziejuje, kurio ekspozicija atnaujinama kasdien.

Pasaulis bene pirmą kartą apie muziejų išgirdo prieš pusę amžiaus, kai jame lankėsi Kubos lyderis Fidelis Castro. Kas slypi giliausiame pasaulyje gėlo vandens ežere, įdomune vienam. O randama jame apie 1800 augalų ir gyvūnų rūšių, kai kurių neaptinkama niekur kitur.

Vasilijus Voronovas į Baikalą brenda kasdien. Ir ne šiaip gerėtis ar žvejoti, o rinkti eksponatų greta giliausio pasaulio ežero esančiam muziejui. „Naujus pavyzdžius renkame kiekvieną rytą. Įvairius vėžiagyvius, dumblius, kad parodytume lankytojams, kokie sutvėrimai gyvena Baikale, kiek jų yra, kokio jie dydžio“, – pasakojo Baikalo muziejaus darbuotojas V. Voronovas.

Skaityti toliau »