Praeitoje dalyje aprašėme garsaus fiziko Alberto Einšteino vaikystę ir mokyklos metus. Daugeliui galėjo būti netikėta staigmena, kad toks didis mokslininkas mokykloje nebuvo pažangus mokinys. Tačiau daugelis psichologų teigia, jog tai gana dažnas atvejis kai kalba eina apie itin daug pasiekusius žmones

Šiandien tęsiame šį keturių dalių (pirmoji dalis) straipsnių ciklą ir ketiname detaliau papasakoti apie tai, kaip Albertui sekėsi baigus mokyklą, kai turėjo begalę laisvo laiko, o vėliau ir studijuojant. Taip pat paliesime pirmuosius jo profesinės karjeros metus, kurie nuvedė tiesiai prie specialiosios realiatyvumo teorijos.

Skaityti toliau »

Jis buvo vienas žymiausių visų laikų žmonių, kada nors vaikščiojusių Žemėje. Bent jau joks kitas mokslininkas nė iš tolo neprilygsta jam nei šlove, nei mitiniu spindesiu. Todėl jį dar labiau gaubia mįslingas žavesys, kurį kuria jo nepaprastai sudėtingas charakteris.

Daugeliui jis nebuvo panašus į žmogų, veikiau į bejausmį, tačiau išdykusį vaiką, visiškai nesirūpinusį savo išvaizda. Kai kurie pravardžiuoja jį “mamytės sūneliu” ir maištininku, pasaulio piliečiu ir atsiskyrėliu, pacifistu ir karo mašinos tarnu. Koks jis buvo iš tikrųjų?

Šiame, keturių dalių straipsnių cikle, pabandysiu atskleisti paslaptingą Alberto Einšteino asmenybę. Kaip reta šiame portale, techniniai ir moksliniai dalykai nebus paliesti. Kalbėsiu vien tik apie asmenybę. Jokio techninio žargono. Jokių realiatyvumo teorijų.

Daugiausia rėmiausi neseniai išleista “Alma Littera” ir vokiečio Jurgen Neffe (Jurgenas Nefė) parašyta knyga “Einšteinas. Biografija”. Tai kol kas yra pats išsamiausias veikalas apie garsų mokslininką, parašytas lietuvių kalba.

Skaityti toliau »

Daugelio pasaulio šalių mokslininkai atlieka unikalų eksperimentą, kurio tikslas – išmatuoti traukos jėgos sklidimo greitį.

Daugiau nei prieš 80 metų Albertas Einšteinas padarė prielaidą, kad objekto traukos jėga sklinda šviesos greičiu, tačiau Ši prielaida iki šiol nebuvo patikrinta eksperimentais.

Šį kartą mokslininkams nusišypsojo sėkmė: planetų išsidėstymas leidžia jiems patikrinti, ar genialiojo A.Einšteino hipotezė buvo teisinga.

1916 metais A.Einšteinas paskelbė reliatyvumo teoriją, kurioje buvo išdėstyta keletas stulbinančių hipotezių, pakeitusių to meto mokslo pagrindus.

Didelė dalis mokslininko hipotezių, pavyzdžiui, kad šviesos greitis yra pastovus dydis, vėliau buvo įrodytos eksperimentais.

Tačiau traukos jėgos sklidimo greičio mokslininkams išmatuoti iki šiol nepavyko.

Koks jis? Kaip greitai traukos jėga sklinda erdvėje? Atsakyti į šiuos klausimus yra labai sunku.

Mokslininkams šiuo atveju pagelbės Jupiterio planeta.

Skaityti toliau »