Neburnok, rayk tvarkingai.


Ar Visatoje egzistuoja kitų didelių planetinių sistemų? Mokslininkai vienbalsiai įsitikinę, jog jų yra daug, tik nedidelių matmenų egzoplanetas aptikti kol kas yra didelis iššūkis. Tačiau pastaruoju metu atlikti didelio tikslumo matavimai parodė, jog apie Saulės tipo žvaigždę HD 10180 sukasi mažiausiai penkios planetos.

Taip pat yra palyginti didelė tikimybė, jog ši žvaigždė planetų turi daugiau nei penkias. Kol kas tai yra planetomis “turtingiausia” kitos žvaigždės sistema, kurią pavyko aptikti astronomams. HD 10180 priklausančios planetos atrastos išanalizavus 3,6 metro skersmens teleskopo ESO (La Silla, Čilė) spektrografu HARPS kelerių metų laikotarpiu rinktus duomenis.

Panašu, jog ši planetinė sistema yra gerokai kitokia nei mūsiškė. Visos HD 10180 planetos pasižymi panašiomis masėmis kaip Neptūnas, tačiau skrieja orbitomis, esančiomis artimesniu atstumu nuo žvaigždės, nei mūsų Marsas. Pati žvaigždė HD 10180 nuo mūsų yra nutolusi 127 šviesmečių atstumu ir yra pietiniame Hidros žvaigždyne.

Skaityti toliau »

Pagaliau nusprendę įminti į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių paslaptis, mokslininkai susidūrė su kiek netikėta realybe – lauktų atsakymų ne tik kad negavo, bet atsirado dar daugiau paslapčių.

Kalbama apie paslaptingus Saulės tipo žvaigždžių šviesumo intensyvumo pokyčius, kurie įvyksta trečdalyje visų į raudonąsias milžines virstančių žvaigždžių gyvavimo pabaigoje. Per pastaruosius dešimtmečius astronomai iškėlė dvi logiškiausias teorijas, aiškinančias šią mįslę. Tačiau teorija be įrodymų taip ir lieka teorija, todėl astronomai nusprendė „imti jautį už ragų“ ir į talką pasitelkė ESO agentūrai priklausantį VLT teleskopą. Negalima sakyti, jog stebėjimai buvo beprasmiai, tačiau ir ne tokie, kurie sukeltų atradimo džiaugsmą – teko atmesti abi iškeltas hipotezes ir iš naujo mąstyti naujas teorijas.

Skaityti toliau »

Į Žemę panašių planetų paieškas vainikavo sėkmė – „Gliese 581 e“ labai panaši į mūsų planetą ir joje, panašu, galima gyvybė.

„Aptikome Šventąjį gralį – į Žemę panaši planeta yra kieto paviršiaus ir, panašu, yra tinkama gyvybei“, – sakė astrofizikas Michelis Mayoras Šveicarijos Ženevos universitete. Jis pridūrė, kad ši maža egzoplaneta yra „tiesiog nepaprasta“.

Aptiktoji planeta yra tik 1,9 karto didesnė nei Žemė. Visos kitos anksčiau astronomų aptiktos planetos buvo dydžiu panašios į Jupiterį, kuriame, anot NASA skaičiavimų, tilptų per 1000 Žemių.

Teigiama, kad „Gliese 581 e“ yra per daug arti šilumą spinduliuojančios žvaigždės, tad gyvybei šioje planetoje per karšta.

Skaityti toliau »

known_universe_satellitesNukeliaukite milijardus šviesmečių nuo Žemės ir atgal – atrodytų neįmanoma, tačiau vaizduotei juk nėra ribų, ar ne? Tuo labiau, kai vaizduotė apjungiama su mokslinių astronominių stebėjimų duomenimis. Būtent remiantis šiuo principu “American Museum of Natural History” sukūrė video pavadinimu “The Known Universe” (“Žinoma Visata”).

The Known Universe” struktūra remiasi tiksliais ir šiai dienai geriausiai mokslo požiūriu pagrįstais stebėjimų ir tyrimų duomenimis. “The Hayden Planetarium” ir “American Museum of Natural History” užsiima nuolatine skaitmeninio mums žinomos visatos atlaso (“Digital Universe Atlas“) priežiūra, plėtojimu ir tobulinimu, ir tai šiandien yra pats detaliausias pasaulyje keturmatis mūsų visatos žemėlapis. Šis projektas buvo pradėtas beveik prieš dešimtmetį.

Skaityti toliau »