Žmonių vis daugėjant, dirbtinės mėsos auginimas gali būti neišvengiama būtinybė siekiant išmaitinti visus ir visiškai nenualinti Žemės.

Įvairių sričių skirtingų šalių mokslininkai parengė išsamią ataskaitą, kurioje teigiama, kad jei prognozės išsipildys ir 2050 m. Žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių, dirbtinės mėsos auginimas kubiluose gali tapti neišvengiama būtinybė siekiant išmaitinti visus žmones ir negrįžt amai nenualinti Žemės bei neišeikvoti visų jos turtų. Tokią išvadą savo ataskaitoje paskelbė Britų mokslininko Johno Beddingtono vadovaujama tyrėjų iš viso pasaulio komanda.

Tokių kol kas neįprastų ir dar nelabai išplėtotų priemonių gali tekti imtis, norint patenkinti nuolat didėjantį maisto poreikį pasaulyje. Tyrimas atskleidė, kad nors jau dabar vienas iš 7 žmonių pasaulyje kasdien kenčia nuo maisto nepritekliaus, maisto poreikis pasaulyje per ateinančius 40 metų neišvengiamai išaugs maždaug 70 proc., o Žemėje teritorijų, skirtų maisto produkcijos gamybai, nuolat mažėja.

Skaityti toliau »

Šiandien robotai karinių konfliktų zonoje jau nieko nebestebina. Tai žvalgybiniai lėktuvai, išminuotojai ir kitos paskirties robotizuota įranga. Tačiau kiek realus fantastų mintyse besisukantis scenarijus apie sukilusių robotų karus prieš žmones?

Žinoma, šiandien visi tokie spėjimai vis dar tėra spekuliacijų lygyje, tačiau pamąstyti apie galimą ateitį ir dar tokią, kurioje atgyja vaizduotę žadinantys robotų ir žmonių karai, norisi daugumai. Apie tai kartais susimąsto ir specialistai. Mes jau esame rašę apie vieną mokslininkų studiją, kurioje nurodoma nedelsti ir jau dabar imti kurti robotų garbės kodeksą, kuris neleistų kilti panašaus konflikto grėsmei. O visai neseniai panašiomis idėjomis apie galimus robotų karus pasidalino robotų srities ekspertas Danielis Vilsonas.

Skaityti toliau »

Nostradamas, mokslininkas ir pranašas, buvo savojo laikmečio vaikas. XVI šimtmetis atnešė daug lemtingų permainų. Renesanso ide­alų triumfas ir sunykimas, dažni religiniai karai, perėjimas iš vienos san­tvarkos į kitą. Senosios vertybės dingo, o naujosios dar nebuvo susifor­mavusios. Todėl pranašas ateitį mato labai baisią — tai krikščioniška­sis istorinio dėsningumo supratimas.

Kaip kiekvienas Renesanso epochos žmogus, jis derino savo požiūrį į pasaulį su mitologiniu (natūrfilosofiniu ir pusiau stabmeldišku). Remdamasis pasaulėžiūra, istoriją suvokė kaip besisukantį abejingo li­kimo Fortūnos ratą, pakeliantį ir nubloškiantį tiek pavienį žmogų, tiek ištisas tautas. Nostradamas harmonizuoja šiuos du požiūrius, istorinės gerovės, „taikos” tarpsnius apibūdindamas kaip trumpus ir mažareikš­mius, o negandų laikotarpius — ilgus, kupinus katastrofų, karų ir epidemijų. Jo mąstyme susipriešina du istorijos supratimai: krikščioniška­sis (istorija kyla tiesia linija) ir pagoniškasis (ciklais). Nugali stabmeldiš­koji nuolatinio visų įvykių ir situacijų pasikartojimo samprata.

Skaityti toliau »