- Sakykite, – domisi mano pacientas, užimantis vieną iš valstybinių postų, – kuo paaiškinti dabartinį Rusijos idiotizmą, ekonomikos žlugimą? Leidžiami įstatymai, o nėra mechanizmo juos realizuoti, nėra poįstatyminių aktų. Numatoma koks nors projektas, o jis žlunga, duodami visiškai neapgalvoti nurodymai. Ar galima sužinoti priežastį parapsichologijos požiūriu?

- Priežastys labai paprastos. Ar žinote, kodėl Biblijoje parašyta, kad Ieva buvo sukurta iš Adomo šonkaulio? Vyras -lai dvasia, tai yra biolauko struktūra, o moteris – kūnas. Kalbant moksliškai, tai reiškia, kad biolaukas sukuria materiją. Mokslininkai aiškina, kad pirmiausia pasirodė informacinė Visatos biolauko struktūra, o vėliau iš jos išsiskyrė materialinė dalis. Jūs tikriausiai girdėjote apie virtualines dalelytes, o paprastai nusakant – dvasia kuria kūną.

Skaityti toliau »

Pastaruoju metu toliaregiai žmonės supranta, kad mokslas be dorovės – tai žmonijos sunaikinimo mechanizmas.

Dorovė moksle – tai vairuotojas, kuris, teisingai vairuodamas, kuria gėrį. Nevairuojama mašina – blogis. Vis dažniau girdime, kad mokslą reikia sujungti su dorovingumu, tačiau kažkodėl niekas jų nesujungia.

Kas yra mokslas, mes jau žinome ir galime įvertinti jį pagal tai, kokio lygio pasiekė civilizacija ir kokie liūdni mūsų laikų faktai. Vis dažniau mokslas dirba ne žmogaus labui, o prieš jį. Toks procesas nedorovingas ir gali baigtis žmonijos susinaikinimu.

Prieš darant bet kokį veiksmą, atradimą ar išradimą pridera atlikti kruopščią galimų pasekmių, ypač neigiamų, analizę. “Septynis kartus atmatuok, vieną kartą kirpk”, – sako patarlė. Iki šios dienos mes dažnai ir nė vieno karto neatmatuodavome. Taigi būtent dorovingumas atmatuoja ne vieną, o septynis kartus, mat dorovingumas ir etika – strateginio pobūdžio reiškiniai.

Skaityti toliau »

Pirokinezė (pirogenija) – psichofizinis reiškinys, giminingas psichokinezei, kurio metu įvairūs daiktai užsiliepsnoja dėl nesąmoningo, spontaninio žmogaus psi poveikio. Pirogenija dažnai stebima poltergeistų metu.

Atvejai, kai žmonės netikėtai užsiliepsnodavo nežinia kokios kilmės ugnimi ir sudegdavo per kelias sekundes, palikdami po savęs tik žiupsnelį pelenų, žinomi nuo neatmenamų laikų. Nustatyta, kad savaiminio užsidegimo metu liepsnos temperatūra pasiekdavo iki 3000 laipsnių.

Įdomiausia, kad šalia aukos esantiems degiems daiktams (pvz., patalynei, vatai, popieriui) jokio poveikio toji ugnis nepadarydavo, kitaip sakant, žmogus, gulintis lovoje, sudegdavo, o paklodės ir antklodės išlikdavo sveikos.

Savaiminio užsidegimo atvejai labai reti. XX šimtmetyje užfiksuota 19 tokių reiškinių.

Keli atvejai

XVIII amžiuje paslaptingai žuvo grafienė Bandi iš Kasenos. Iš jos liko tik galva, trys pirštai ir abi kojos pelenų krūvelėje už 4 pėdų nuo lovos. Nei grindys, nei patalynė neturėjo jokių degimo pėdsakų.

Skaityti toliau »