Bet, prieš pradedant pasakoti apie tos šalies paieškas, ko gero, reikia apibendrinti pirmiau pasakytas mintis.
Dravidų kalbų vartotojai kadaise bus gyvenę plačioje teritorijoje, nuo Kaukazo ir Vidurinės Azijos ligi Arabijos ir Indijos — spėja daugelis mokslininkų, palyginę dravidų kalbas su seniausių Indostano, Mezopotamijos, Elamo (o gal ne tik Elamo, bet ir kitų Irano rajonų, net Vidurinės Azijos, taip pat Kaukazo) gyventojų kalbomis, su Arabijos geografiniais vardais ir kalbomis. Tačiau Indostanas negali būti tų kalbų tėvynė. O plito jos vis dėlto ne iš šiaurės ar šiaurės vakarų, o iš pietų, nes dauguma dravidų kalbų vartotojų gyvena Indijos pietuose.
Ir Protoindijos civilizacijos kūrėjai, ir šumerų pirmtakai, ubaidžiai, kalbėjo, galimas daiktas, dravidų ar joms artimomis kalbomis. Kramerio ir kitų tyrėjų akimis, Protoindijos kultūrą į Indiją atnešę ubaidžiai, išstumti iš Mezopotamijos pietų karingų ateivių šumerų. O seniausiųjų Mezopota-mijos gyventojų mitai sako, kad civilizaciją į tą rajoną atnešęs dievas Enkis. Jis įkūręs Eridų, piečiausią Mezopotamijos miestą. „Kai viešpaties valdžia nusileido iš dangaus, viešpatystė buvo Eriduje”, — skelbia seniausias „viešpačių sąrašas”, rastas Mezopotamijoje. Ar visa tai nereiškia, kad ir į Indiją, ir Mezopotamiją (o galimas daiktas, ir į Elamą ar net Egiptą) civilizacija yra patekusi iš kokio nors nežinomo centro? Tos civilizacijos žmonės bus buvę tamsiaodžiai ir kalbėję dravidų kalbomis. O senieji dravidų padavimai sako, kad jų sentėvynė esanti Lemūrija, kuri dabar yra Indijos vandenyno dugne!
Skaityti toliau »