Vašingtone esančio instituto „Project 2049“ ekspertai mano, kad Kinijoje planuojama sukurti priešlaivinių raketų bazę, kurioje turėtų būti dislokuota naujausia jos raketa „Dong Feng 21D“. Apie ją žinoma nedaug. Tai yra kinų balistinių raketų serijos (DF-21, DF-21A, DF-21B ir DF-21C), pradėtos kurti dar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, naujausias ir moderniausias kūrinys. Manoma, kad „Dong Feng 21D“ galės pasiekti taikinį 1500–1700 kilometrų atstumu, tai yra bet kokį Taivano tašką (ką jau kalbėti apie platesnį perimetrą).

Strategine karine prasme tai reiškia labai daug, turint omenyje geopolitinę regiono situaciją. Svarbiausi šiuo atveju yra du momentai. Pirmas – Taivano atvejis. Niekam ne paslaptis, kad Kinija laiko šią valstybę savo teritorija ir vieną dieną Pekinas greičiausiai imsis „separatistų“ atžvilgiu aktyvių karinių veiksmų. Tačiau tuo pat metu kinai supranta, kad artima Taivano sąjungininkė Amerika gali įsikišti į situaciją ir užkirsti kelią „vientisos Kinijos“ ambicijoms. O svarbiausias JAV karinis įrankis jau ilgą laiką yra laivynas, kurio pagrindą sudaro smogiamosios lėktuvnešių grupės. Ir štai raketa „Dong Feng 21D“ gali pakeisti jėgų balansą.

Skaityti toliau »

Įvairių ekspertų teigimu, greta kitų šiuo metu tarptautiniam saugumui aktualių iššūkių galima įvardinti ir Šiaurės Korėjos karinės jėgos panaudojimo už šios valstybės ribų grėsmę. Tokius būgštavimus pirmiausia galima grįsti pastarąjį pusmetį sparčiai augančia įtampa Korėjos pusiasalyje ir vis dažnesniais Pchenjano grasinimais panaudoti karinę jėgą prieš Pietų Korėją, JAV bei kai kurias kitas valstybes.

Nuo šių metų kovo (kai Pietų Korėja apkaltino šiaurinę kaimynę nuskandinus jos karo laivą – korvetę „Cheonan“) Pchenjanas ne kartą grasino imtis atsakomųjų veiksmų į Pietų Korėjos pastangas stiprinti savo saugumą. Birželį Šiaurės Korėjos atstovas prie JT paskelbė, kad ši valstybė imsis karinių veiksmų, jei JT Saugumo Taryba pasmerks Pchenjaną dėl Pietų Korėjos karo laivo nuskandinimo šių metų kovą. Griežtos Šiaurės Korėjos retorikos taip pat sulaukė liepą prie Pietų Korėjos rytinių krantų vykusios bendros JAV ir Pietų Korėjos pratybos ir kita. Vienu iš vėliausių akibrokštų laikytinas Šiaurės Korėjos atsakas į rugpjūčio 16 d. Geltonojoje jūroje pradėtą antrą kasmetinių JAV ir Pietų Korėjos pratybų „Laisvės sargybinis Ulči“ etapą. Pratybų išvakarėse Pchenjanas išplatino pranešimą, kuriame pagrasino suduoti „negailestingą atsakomąjį smūgį” JAV ir Pietų Korėjai. Šis smūgis, pasak pranešimo, turėtų tapti „žiauriausia bausme, kokios dar nepatyrė niekas pasaulyje“.

Skaityti toliau »

Sunku sukontroliuoti savižudybių tarp iš Afganistano ir Irako grįžtančių karių skaičių. Potrauminio streso sindromo aukų skaičius pasiekė epideminį lygį. Žurnalo „Foreign Policy“ korespondentas Ronas Kapsas klausia, ar Pentagonas pasiruošęs pažinti tikrąją karo kainą?

Kai pasibaigia karas, kai namo į savo šeimas sugrįžta kariai, kai palaidojami žuvusieji ir pasirūpinama sužeistaisiais, ateina laikas peržvelgti karo kainą. Kartais tai įvyksta labai greitai, kainą perkeliant ant nutildytų tironų ar nuramintų sukilimų pečių. Kartais tai užtrunka. Tačiau vienu ar kitu būdu tai padaryti reikia. Po paskutinių Vašingtono karinių kampanijų jo laukia nelengvas nuostolių suskaičiavimas. Devyneri metai, daugiau nei trilijonas dolerių, bent 5600 žuvusių, 43000 sužeistų. Tai Irako ir Afganistano karų kaina. Bent jau ta, kurią galima suskaičiuoti.

Skaityti toliau »

Tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as ketvirtadienį tvirtino, kad jo portalas tebeplanuoja paskelbti paskutinį rinkinį JAV karinių dokumentų, susijusių su karu Afganistane, nors Vašingtonas prašė to nedaryti.

Kalbėdamas per Londone vykusią internetu transliuotą konferenciją J.Assange’as sakė, kad jo tinklalapis ruošiasi paskelbti dar 15 tūkst. įslaptintų failų, kurie bus paskutinė milžiniško informacijos paketo, paviešinto praeitą mėnesį, paskutinė dalis.

Skaityti toliau »

Rusijos televizija trečiadienį pirmąkart parodė interviu su vienu iš svarbiausių Raudonosios armijos vadų per Antrąjį pasaulinį karą, kuriame jis pripažįsta, kad Sovietų Sąjunga buvo atsidūrusi prie pralaimėjimo slenksčio.

1966 m. duotame interviu, kuris niekada anksčiau nebuvo rodytas, Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas pripažino, kad jo šalis vos nepralaimėjo karo su nacistine Vokietija 1941 m., taip pat skundėsi dėl blogo kovinių operacijų planavimo ir atskleidė savo nesutarimus su tuometiniu SSRS diktatoriumi Josifu Stalinu.

Interviu buvo parodytas tuo metu, kai Maskvoje ruošiamasi gegužės 9 d. paminėti nacistinės Vokietijos sutriuškinimo 65-ąsias metines. Panašu, kad Rusija pastaruoju metu ryžosi sulaužyti kai kuriuos tabu, susijusius su Sovietų Sąjungos vaidmeniu Antrajame pasauliniame kare.

Skaityti toliau »

Neramūs laikai atėjo Izraeliui ir Gazos ruožui, Izraelis pradėjo deportuoti visus Gazos, Turikijos ir kitus aktivistus, grobti jų laivus, maistą. Per neramumus mirė šešiolika žmonių, prieš keikuriuos iš jų buvo panaudotas mirtinas ginklas. Izraelio parlamente dideli nesutarimai, parlamento  posėdis vos nesibaigė muštynėmis. Plačiau apie tai ketvirtojo žinių kanalo pranešime (vaizdo medžiagoje).

Šis intervių darytas Gegužės 31 dieną, praėjus penkeriom savaitėms po Izraelio išpuolio prieš Gazos ruoža, intervių nufilmuotas “Doha” mieste. Antra šio intervių dalis.

Šis intervių darytas Gegužės 31 dieną, praėjus penkeriom savaitėms po Izraelio išpuolio prieš Gazos ruoža, intervių nufilmuotas “Doha” mieste.

Ištrauka paimta iš ABC žinių tinklalapio

Licencija žudyti? Žvalgybos vadovas sako, kad JAV gali atakuoti Amerikos teroristai.
ABC žinios, 2010 vasario 3 diena
http://abcnews.go.com/Politics/l…ican-te…

Nacionalinės žvalgybos direktorius tvirtai patvirtino, kad šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos bendruomenė turi visus įgaliojimus taikytis į Amerikos piliečius, kurie didina tiesioginę terorizmo grėsmę Jungtinėse Valstijose.

Skaityti toliau »