Šį rudenį NASA į kosmosą paleis miniatiūrinį Žemės palydovą su Saulės burėmis, galintį nutiesti kelią naujoms tolimoms kosminėms ekspedicijoms.

JAV Marshallo kosminių skrydžių centro ir Ameso tyrimų centro astrofizikai bei inžinieriai suprojektavo ir pagamino naujos kartos dirbtinį Žemės palydovą „NanoSail-D“. Išskirtinis jo bruožas – kompaktiškumas ir labai ilgą veikimo trukmę suteikianti Saulės burių technologija, teigiama NASA pranešime.

„NanoSail-D“ šį rudenį į maždaug 640 kilometrų aukščio orbitą kartu su FASTSAT palydovu iškels NASA raketa nešėja „Minotaur IV“. Tai bus pirmasis bandymas praktiškai patikrinti „NanoSail-D“ technologiją ir įvertinti jos perspektyvas.

Skaityti toliau »

Šiame vaizdingame Saulės sistemą iliustruojančiame video parodyti visi Žemės astronomų atrasti asteroidai – tokiu eiliškumu, kuriuo jie buvo atrasti laikotarpiu nuo 1980 iki 2010 metų. Iš viso per šį laiko tarpą buvo atrasta net pusė milijonų 1000km dydžio neviršijančių dangaus kūnų.

Programiškai šis 30 metų trukęs laikotarpis yra sutrauktas į kelias minutes – naujus atradimus čia žymi baltai sušvintantys taškai. Žiūrint šį video, galima aiškiai pastebėti tam tikrus dėsningumus. Naujų atradimų “šuoliai” neabejotinai susiję su naujomis technologinėmis inovacijomis, įdiegtomis dangui stebėti skirtoje įrangoje. Taip pat tokie šuoliai gali žymėti ir stambius astronominių tyrinėjimų projektus, kurių metu didelės grupės mokslininkų stebėjimai buvo nukreipti viena linkme. Pavyzdžiui, kosminiam zondui “Voyager” skriejant pro Jupiterį, šioje erdvės dalyje buvo atrasta gausybė naujų asteroidų klasei priskiriamų dangaus kūnų.

Skaityti toliau »

Galaktikos M87 (Virgo A, NGC 4486) centre slypi viena didžiausių žmonijai žinomų juodųjų skylių – šis objektas yra maždaug 6 milijardus kartų masyvesnis nei Saulė. Neseniai su “Chandra X-ray” ir “Very Large Array” teleskopais dirbantys mokslininkai pristatė jų padarytas didžiulį šios juodosios skylės apetitą iliustruojančias nuotraukas.

M87 yra kaimyninė Paukščių Takui galaktika – žinoma, šis faktas galioja tik vertinant astronominiais mastais, nes atstumas iki šio objekto sudaro 600 kvintiljonų kilometrų. Ji išsidėsčiusi Mergelės galaktikų spiečiaus (angl. Virgo cluster) centre. Šiame spiečiuje iš viso yra apie 1500 galaktikų, kurios viena su kita sąveikauja per gravitaciją.

Skaityti toliau »

Ne pelno siekianti nežemiško intelekto paieškomis užsiimanti organizacija SETI iki šiol mėgino užfiksuoti radijo signalus iš tokių planetų kaip Žemė, tačiau tikėtina, jog jei tokie signalai ir bus aptikti, jie bus skleidžiami ne pačių ateivių, o jų sukurtų protingų mašinų.

SETI astronomas Sethas Shostakas teigia, kad ateiviams neprireiktų daug laiko pereiti nuo radijo technologijos prie dirbtinio intelekto (DI) sukūrimo. Rašydamas žurnale „Acta Astronautica“ jis teigia, kad yra daugiau galimybių aptikti ateivių DI nei biologinę gyvybę.

Skaityti toliau »

Ištyrę bene seniausią Žemėje rastą meteoritą, mokslininkai padarė išvadą, kad Saulės sistema gali būti nuo 0,3 iki 2 milijonų metų senesnė nei manyta.

Apie 1,49 kilogramo sveriantį meteoritą tyrinėtojai rado 2004 metais. Jame esantys mineralai yra vieni iš seniausių kietų medžiagų, susiformavusių netrukus po Saulės atsiradimo. Tyrėjai tikisi, kad, nustačius mineralų susiformavimo laikmetį, pavyktų gauti tiksliausių žinių apie Saulės sistemos amžių.

Aiškindamiesi mineralų inkliuzo amžių, Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai pasitelkė radioaktyviųjų izotopų analizę pagrįstą tyrimą. Išsiaiškinta, kad inkliuzas susiformavo prieš 4,5682 mlrd. metų, t. y. nuo 300 tūkst. iki 1,9 mln. metų anksčiau nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Skaityti toliau »

Šiltos ilgėjančios rugpjūčio naktys nepagailėjo įspūdingų reginių mėgstantiems žiūrėti į dangų. Išties, rugpjūčio žvaigždžių lietus – tradicinis reiškinys, kuomet galima stebėti vieną gražiausių astronominių reiškinių – meteoritų lietų. Turintieji galimybę naudotis teleskopu, danguje gali surasti ir lietuvišką vardą turintį objektą – asteroidą Kaunas.

Intensyviausias Lietuvos padangėje jis buvo rugpjūčio viduryje, 11 – 14 dienomis, tačiau astronomų teigimu, meteoritai krenta kiekvieną naktį, tačiau ne visada yra matomi, priklausomai kokio dydžio jie yra. Dažniausiai tai būna kosmoso dulkės. Mokslininkai stebi ir gerokai didesnius kūnus visatoje – asteroidus, dar dažnai vadinamus kosmoso „klajūnais“, kurie gali atnešti ne tik naują švytinti taškelį danguje, bet ir Žemės sunaikinimą.

Skaityti toliau »

Nežemiško intelekto įrodymų astronomai tikisi rasti per kitus 25 metus. „Manau, kad tokia tikimybė yra gana didelė, – tarptautinėje konferencijoje teigė Sethas Shostakas, SETI (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) instituto Kalifornijoje astronomas. – Jauni žmonės auditorijoje, aš manau, kad jūs turite gerų šansų tai pamatyti.”

S. Shostakas tokias prielaidas grindžia vadinamąja Dreiko lygtimi. Šią formulę sukūrė nežemiško intelekto paieškų pionierius Frankas Drake‘as, norėdamas rasti skaičių (N) ateivių civilizacijų, su kuriomis mes galėtume susikalbėti. Į lygtį įtraukta daug faktorių, pradedant žvaigždžių formavimosi greičiu galaktikoje ir baigiant tuo, kokia dalis civilizacijų galėtų turėti technologiją, leidžiančią pranešti apie jų egzistavimą kosmosui.

Skaityti toliau »

Stephenas Hawkingas įspėja, kad jei žmonės per ateinančius du amžius nekolonizuos kosmoso, jie išnyks. Žymusis astrofizikas sako, kad žmonių rasei išsikėlus gyventi iš Žemės planetos ir pradėjus gyventi kitose, jie neišnyktų taip greitai.

Internetinio portalo „Big Think“ interviu su profesoriumi S. Hawkingu, šis sakė, kad jis yra optimistas, tačiau mano, jog per ateinančius du šimtus metų žmonių egzistavimui iškils grėsmė.

Stephenas Hawkingas viešai įspėjo žmones, kad jei šie norės išgyventi, privalės palikti Žemės planetą ir keliauti į kosmosą. Jis sako: „Matau didelius pavojus žmonių rasei. Istorijoje egzistuoja daugybė atvejų, kai žmonijos išlikimui buvo iškilusi grėsmė. Pavyzdžiui, Kubos krizė 1963 m. Tokių incidentų ateityje vis daugės ir jie taps dar didesnio masto. Tačiau esu optimistas. Jei žmonijai pavyks išvengti didelio masto konfliktų per ateinančius du šimtus metų, mums pavyks paplisti po kosmosą.“

Skaityti toliau »

Vieno iš tyrimo metu, naudojant orbitinį teleskopą „Hubble“, buvo fotografuojama galaktika NGC 4696. Astronomų teigimu, ji yra priskiriama elipsinių klasei, kurios paprastai yra laikomos „beformėmis senstančių žvaigždžių santalkomis“. Šioje galaktikoje astronomų dėmesį patraukė įdomi, klaustuko formos dulkių juosta.

„NGC 4696 daug įdomesnė galaktika nei dauguma elipsinių galaktikų. Viena savybė, kuri išskiria ją iš kitų – milžiniška dulkių juosta, maždaug 30 tūkst. šviesmečių, kuri driekiasi per visą galaktiką“, – paaiškino Europos kosmoso agentūroje. Mokslininkai teigia, kad ši juosta yra panaši į klaustuką. Tiesa, dėl to galima ginčytis – apsispręsti kas gi iš tikro matoma nuotraukoje, gali kiekvienas skaitytojas savarankiškai.

Skaityti toliau »

Nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 14 d. Lietuvos padangėje bus galima stebėti meteoritų lietų. Manoma, kad „krentančios žvaigždės“ sužibs danguje kas minutę.

Žvaigždžių lietų geriausia yra stebėti visiškoje tamsoje, už miesto. Šio įspūdingo, nuolatinio rugpjūčio mėnesio meteorų srauto šaltiniu yra laikoma Swifto-Tuttle’io kometa.

Skaityti toliau »