Jauname Marso krateryje, esančiame vidutinėse planetos šiaurės pusrutulio platumose, Marso palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) aptiko vandens ledo, pranešė NASA.

Nuotraukos buvo padarytos šių metų liepos 6 ir 7 dienomis.

Mokslininkai mano, kad maždaug 6 metrų skersmens krateris šiame Marso rajone atsirado palyginti neseniai, maždaug tarp 2004 m. balandžio ir 2010 m. sausio, teigiama pranešime. Marso palydovo MRO didelės raiškos kameros „HiRise“ padarytoje nuotraukoje aiškiai matyti kraterio dugne esantis šviesą atspindintis baltas ledo sluoksnis, kurio plotas – maždaug 2 kvadratiniai metrai. NASA paskelbtoje nuotraukoje jis pavaizduotas mėlyna spalva.

Pasak „HiRise“ programos mokslininko Nathano Bridgeso, atrastasis krateris yra kur kas toliau į pietus, nei kiti iki šiol žinomi krateriai, kurių dugne aptikta vandens ledo. „Tai patvirtina, kad ledo randama gana toli į pietus, – sakė jis. – Tokie stebėjimai – geras būdas nustatyti, kuriose Marso dalyse yra paviršinių ledo sankaupų.“

Skaityti toliau »

Jei žmonija kada nors nuspręstų kolonizuoti Marsą, ten mūsų greičiausiai lauks maloni “smulkmena” – remiantis naujo tyrimo rezultatais, čia maistinius augalus auginti būtų paprasčiau nei Žemėje. Žinoma, su sąlyga, kad čia būtų sukurta jiems augti tinkama dirvos terpė, o jie patys būtų apsaugoti nuo atšiaurios atmosferos poveikio.

Ateities fermų kosminėse kolonijose vizija daugelio futuristų vaizduotėje dažniausiai susiveda į hidroponinėse sistemose auginamą žaliąją augmeniją. Tačiau biologijos ir geologijos srities mokslininkai Federico Maggia ir Céline Pallud pastebi, jog “senamadiškos” dirvos panaudojimas lyginant su hidroponika turi gausybę pranašumų.

Skaityti toliau »

2005 m. lapkričio pr. buvo idealiausia proga stebėti Marsą ne tik tais metais, bet ir šį dešimtmetį! Raudonoji planeta spindėjo visą naktį Avino žvaigždyne, netoli įžymiojo Sietyno spiečiaus. Marsas buvo pats ryškiausias dangaus šviesulys po Mėnulio. Jo kampinis skersmuo siekė 20,2 sekundžių, tai sudarė puikias sąlygas susipažinti su paslaptingąja planeta ir astronomijos mėgėjams. Pro nedidelį teleskopą galimėjo įžvelgti tamsias ir šviesiais sritis, pietinio poliaus ledo kepurę. Kodėl Marsas toks šviesus būna toli gražu ne kasmet?

Marso vieta Saulės sistemoje

Vidutiniškai Marsas skrieja 1,524 karto toliau nuo Saulės, negu Žemė. Jo vidutinį atstumą nuo Saulės sudaro 223 milijonai kilometrų. Marso orbita yra aiškiai pastebimai ištįsusi elipsė. Arčiausia (perihelyje) Marsas nutolęs nuo Saulės 206,5 mln. km, o toliausiai (afelyje) nutolsta iki 249 mln. km. Nors Marsas aplink Saulę skrieja milžinišku vidutiniu 24,11 kilometro greičiu per sekundę (būdamas perihelyje kiek greičiau), tačiau pilną ratą sukaria tik per 687 Žemės paras, arba per 1,8808 Žemės metų (22,5 mėnesio).
Laikotarpis, per kurį planeta apskrieja aplink Saulę, nesutampa su laikotarpiu, kada planeta atsiranda toje pačioje vietoje Žemės atžvilgiu (kadangi ši taip pat juda). Laikotarpis, kai Marsas grįžta į pirminę padėtį Žemės atžvilgiu vadinamas sinodiniu periodu. Marsui jis yra 780 dienų, arba 2,1354 metų.

Skaityti toliau »

Atrasta įrodymų, jog mikroskopinių Marso gyvybės formų liekanos į Žemę galėjo būti “transportuotos” meteoritu. JAV Nacionalinės aeronautikos agentūros NASA mokslininkai teigia, jog 13000 metų senumo akmeninėje nuolaužoje rasta gyvybę liudijančių cheminių medžiagų.

Šis atradimas dar labiau sustiprina teoriją, jog kirminus primenančios meteorite pastebėtos struktūros yra senovinių “Marso” gyvių mikrofosilijos.

Tiesa, skeptikai tvirtina, jog panašios struktūros galėjo susiformuoti ir ne biologinių procesų pagrindu. Kitas neatsakytas klausimas – ar mikrofosilijos negalėjo susiformuoti dėl tuo metu Žemėje gyvenusių bakterijų poveikio. Šią teoriją NASA specialistai atmetė dar pačioje pradžioje, tačiau tai sukėlė abejonių kitiems šios srities ekspertams.

Skaityti toliau »

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ šiemet turėjusią prasidėti kosminę misiją į Marso palydovą Fobą ketina atidėti bent iki 2011 metų. Apie tai, remdamasi savo šaltiniais „Roskosmos“, pranešė svetainė „Russianspaceweb.com“.

Teigiama, kad svarbiausias tokio sprendimo argumentas yra tas, jog kosminio zondo skrydžio valdymo sistema gali neatlaikyti misijos trukmės.

„Phobos-Grunt“ projektas turėjo prasidėti šių metų spalį. Rusijos kosminis zondas turėjo pasiekti Marso palydovą Fobą, nusileisti jame, paimti grunto pavyzdžius, vėl pakilti ir grįžti į Žemę. Visa ši misija turėjo užtrukti maždaug 3 metus.

Tačiau S. Lavočkino mokslinio- gamybinio susivienijimo specialistai, šiuo metu testuojantys „Phobos-Grunt“ aparatą, rekomenduoja atidėti skrydį dėl per didelės skrydžio valdymo sistemos sutrikimo rizikos.

Skaityti toliau »