Profesorius Stephenas Hawkingas supeikė idėją apie Dievą ir pareiškė, kad Didysis sprogimas buvo neišvengiamas fizikos rezultatas. Telegraph.co.uk pateikia 10 mėgstamiausių jo citatų:

Apie tai, kodėl egzistuoja visata:

Atsakymas į šį klausimą būtų žmogiškojo proto triumfas – tada suprastume, ką galvoja Dievas.“

Apie Dievą:

„Kadangi egzistuoja sunkio jėga, visata gali ir susikurs iš nieko… Nebūtina kviesti Dievą, kad uždegtų žydrą (fejerverkams uždegti skirtą) popierių ir paleistų visatą.“

Apie galimybę susisiekti su kitomis gyvybės formomis:

„Manau, būtų tikra katastrofa. Nežemiški gyventojai greičiausiai būtų daug prašesni už mus. Vien šitos planetos pažangesnių rasių susitikimas su primityvesniais žmonėmis prastokai baigdavosi, o juk jie buvo tos pačios giminės. Geriau žiūrėkime žemyn.“

Skaityti toliau »

Praėjusią savaitę buvo publikuotas gan įdomus ir tuo pat metu gluminantis fizikos straipsnis, kuriame iškelta idėja, jog fizikos dėsniai visgi gali keistis erdvėlaikio atžvilgiu, tiesiog šis pokytis vyksta pakankamai lėtai, kad mums jis būtų reikšmingas.

Moksliniame žurnale “Physical Review Letters” publikuojamas straipsnis siūlo idėją, jog visos tiksliosios fizikos konstantos iš tiesų nėra pastovios. Tai savo ruožtu leistų daryti išvadą, jog jei mes atsidurtumėme kitoje vietoje ir kitame laike, mums žinoma Visata galbūt net neegzistuotų.

Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Džono Vebo (John Webb), užsiima alfa konstantos (dar kitaip žinomos smulkiosios struktūros konstantos pavadinimu, angl. fine structure constant) tyrimais. Alfa konstantos išraiška iš esmės nusako elektromagnetinės sąveikos jėgą. Įžymusis fizikas Ričardas Feinmanas (Richard Feynman) šį dydį įvardijo kaip “vieną didžiausių prakeiktų fizikos mįslių”. Jei konstantos vertė nebūtų apytiksliai ygi 1/137,036, materija galbūt net negalėtų egzistuoti, nes atomai nesilaikytų vienoje krūvoje.

Skaityti toliau »

Šį rudenį NASA į kosmosą paleis miniatiūrinį Žemės palydovą su Saulės burėmis, galintį nutiesti kelią naujoms tolimoms kosminėms ekspedicijoms.

JAV Marshallo kosminių skrydžių centro ir Ameso tyrimų centro astrofizikai bei inžinieriai suprojektavo ir pagamino naujos kartos dirbtinį Žemės palydovą „NanoSail-D“. Išskirtinis jo bruožas – kompaktiškumas ir labai ilgą veikimo trukmę suteikianti Saulės burių technologija, teigiama NASA pranešime.

„NanoSail-D“ šį rudenį į maždaug 640 kilometrų aukščio orbitą kartu su FASTSAT palydovu iškels NASA raketa nešėja „Minotaur IV“. Tai bus pirmasis bandymas praktiškai patikrinti „NanoSail-D“ technologiją ir įvertinti jos perspektyvas.

Skaityti toliau »

Dinozaurai išnyko prieš 65 mln. metų dėl tūkstančius metų trukusio meteoritų lietaus, teigiama naujame tyrime, kurio išvadas cituoja leidinio „The Telegraph“ internetinė versija.

Mokslininkai anksčiau manė, kad priešistorinė gyvybė Žemėje išnyko į Žemę nukritus asteroidui, kuris išmušė didžiulį Čiksulubo kraterį Meksikos įlankoje. Tačiau kai Ukrainoje buvo rastas antras krateris, kurį išmušė asteroidas, nukritęs prieš kelis tūkstančius metų iki Čiksulubo asteroido, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad dinozaurai galėjo išnykti dėl ilgą laiką trukusio meteoritų lietaus. Tiesa, tai neprieštarauja mokslininkų tvirtinimui, jog pagrindinė išnykimo priežastis – kosminė kataklizma.

Skaityti toliau »

Išgauti energiją, panaudodami oro judėjimą bei tuo pačiu oru sklindančius Saulės spindulius, mes mokame jau ne pirmą dešimtmetį. Tačiau dabar mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip atmosferoje atsiranda elektros krūvis, tad lieka tik sugalvoti būdą, kaip išgauti elektrą tiesiai iš oro.

Žmonija turi sukaupusi didelį žinių bagažą, kaip manipuliuoti elektra, tačiau kokiu būdu ji natūraliai susiformuoja atmosferoje, ilgą laiką buvo neatsakytas klausimas. Tačiau užvakar Nacionaliniame Amerikos chemikų draugijos suvažiavime (National Meeting of the American Chemical Society) buvo pristatyti šiam reiškiniui tirti skirto mokslinio darbo rezultatai. Tyrimo autoriai detaliai aprašė principą, pagal kurį ore esantys vandens garai įgauna elektros krūvį. Jau dabar pasigirsta palyginti drąsių prognozių, jog ateityje bus sukurti įtaisai, gaminantys elektrą panaudodami ore esančius elektros krūvius.

Skaityti toliau »

Šiame vaizdingame Saulės sistemą iliustruojančiame video parodyti visi Žemės astronomų atrasti asteroidai – tokiu eiliškumu, kuriuo jie buvo atrasti laikotarpiu nuo 1980 iki 2010 metų. Iš viso per šį laiko tarpą buvo atrasta net pusė milijonų 1000km dydžio neviršijančių dangaus kūnų.

Programiškai šis 30 metų trukęs laikotarpis yra sutrauktas į kelias minutes – naujus atradimus čia žymi baltai sušvintantys taškai. Žiūrint šį video, galima aiškiai pastebėti tam tikrus dėsningumus. Naujų atradimų “šuoliai” neabejotinai susiję su naujomis technologinėmis inovacijomis, įdiegtomis dangui stebėti skirtoje įrangoje. Taip pat tokie šuoliai gali žymėti ir stambius astronominių tyrinėjimų projektus, kurių metu didelės grupės mokslininkų stebėjimai buvo nukreipti viena linkme. Pavyzdžiui, kosminiam zondui “Voyager” skriejant pro Jupiterį, šioje erdvės dalyje buvo atrasta gausybė naujų asteroidų klasei priskiriamų dangaus kūnų.

Skaityti toliau »

Pirmą kartą mokslininkams laboratorijose pavyko sukurti kepenų ląsteles, panaudojus perprogramuotas odos ląsteles. Šias pasiekimas gali padėti surasti naujus būdus kepenų ligoms gydyti.

Kembridžo universiteto mokslininkai savo tyrinėjimų rezultatus paskelbė žurnale “Journal of Clinical Investigation”, tvirtina, kad taip jie rado galimybę išvengti politinių ir etinių problemų, susijusių su embriono kamieninių ląstelių naudojimu.

“Ši technologija leidžia atsisakyti žmogaus embrionų, – pareiškė tyrinėjimui vadovaujantis mokslininkas Tamiras Rashidas iš Kembridžo regeneracinės medicinos laboratorijos. – Mūsų sukurtos ląstelės tokios pat, kaip ir tos, kurios kuriamos naudojant embrionų ląsteles”.

T.Rashidas sakė, kad per 40 metų mokslininkams iki šiol nepavykdavo laboratorinėmis sąlygomis išauginti kepenų ląstelių, ir tai rimtai trukdė tyrinėti šio organo ligas. Įvertinant tai, kad trūksta donorų organų, alternatyvūs būdai tampa labai svarbūs, pridūrė mokslininkas.

Skaityti toliau »

Galaktikos M87 (Virgo A, NGC 4486) centre slypi viena didžiausių žmonijai žinomų juodųjų skylių – šis objektas yra maždaug 6 milijardus kartų masyvesnis nei Saulė. Neseniai su “Chandra X-ray” ir “Very Large Array” teleskopais dirbantys mokslininkai pristatė jų padarytas didžiulį šios juodosios skylės apetitą iliustruojančias nuotraukas.

M87 yra kaimyninė Paukščių Takui galaktika – žinoma, šis faktas galioja tik vertinant astronominiais mastais, nes atstumas iki šio objekto sudaro 600 kvintiljonų kilometrų. Ji išsidėsčiusi Mergelės galaktikų spiečiaus (angl. Virgo cluster) centre. Šiame spiečiuje iš viso yra apie 1500 galaktikų, kurios viena su kita sąveikauja per gravitaciją.

Skaityti toliau »

Ne pelno siekianti nežemiško intelekto paieškomis užsiimanti organizacija SETI iki šiol mėgino užfiksuoti radijo signalus iš tokių planetų kaip Žemė, tačiau tikėtina, jog jei tokie signalai ir bus aptikti, jie bus skleidžiami ne pačių ateivių, o jų sukurtų protingų mašinų.

SETI astronomas Sethas Shostakas teigia, kad ateiviams neprireiktų daug laiko pereiti nuo radijo technologijos prie dirbtinio intelekto (DI) sukūrimo. Rašydamas žurnale „Acta Astronautica“ jis teigia, kad yra daugiau galimybių aptikti ateivių DI nei biologinę gyvybę.

Skaityti toliau »

Jei žmonija kada nors nuspręstų kolonizuoti Marsą, ten mūsų greičiausiai lauks maloni “smulkmena” – remiantis naujo tyrimo rezultatais, čia maistinius augalus auginti būtų paprasčiau nei Žemėje. Žinoma, su sąlyga, kad čia būtų sukurta jiems augti tinkama dirvos terpė, o jie patys būtų apsaugoti nuo atšiaurios atmosferos poveikio.

Ateities fermų kosminėse kolonijose vizija daugelio futuristų vaizduotėje dažniausiai susiveda į hidroponinėse sistemose auginamą žaliąją augmeniją. Tačiau biologijos ir geologijos srities mokslininkai Federico Maggia ir Céline Pallud pastebi, jog “senamadiškos” dirvos panaudojimas lyginant su hidroponika turi gausybę pranašumų.

Skaityti toliau »