Remiantis kai kurių mokslininkų kontraversiška teorija, kartu vykstantys Marso ir Žemės klimato atšilimai leidžia daryti prielaidą, kad klimato pokyčius nulėmė natūralios priežastys, o ne žmonių sukelti veiksniai.

Žemės planeta šiuo metu patiria visuotinį klimato atšilimą, kurį, kaip teigia didžioji dauguma mokslininkų, sukelia dėl žmonių veiklos į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Pasirodo, Marse taip pat pradėjo vyrauti švelnios ir malonios oro temperatūros.

Remiantis 2005 metų NASA Marso globalinių Surveyor ir Odyssey misijų metu surinktais duomenimis, nustatyta, jog per pastarąsias tris vasaras sumažėjo netoli Marso pietinio poliaus esančios anglies dioksido „ledo kepurės“.

Habuibullo Abdussamatovas, Sankt Peterburgo Pulkovo astronomjos observatorijos tyrimų vadovas, teigia, kad iš Marso surinkta informacija patvirtina, jog dabartinį visuotinį Žemės klimato atšilimą sukėlė pokyčiai Saulėje.

„Ilgalaikis Saulės spinduliuotės padidėjimas sukėlė temperatūrų pokyčius tiek Žemėje, tiek Marse“, – teigė H. Abdussamatovas.

Skaityti toliau »

NASA sudarė ir paskelbė kosminių šiukšlių, skriejančių aplink žemę, žemėlapį. Į jį pateko visi didesni nei 10 centimetrų objektai.

Nors iš pirmo žvilgsnio tokia kosminių nuolaužų debesų vizualizacija atrodo labai grėsmingai, specialistai pastebi, kad viskas nėra taip blogai, kaip galima būtų pamanyti, skelbia „Space.com“.

Kosminių šiukšlių žemėlapis sudarytas remiantis naujausiais JAV kosmoso stebėjimo tinklo (U.S. Space Surveillance Network) turimais duomenimis. Kiekvienas taškas jame žymi ne mažesnį nei 10 cm skersmens kosminį objektą, tačiau jų proporcijos neišlaikytos. Iš viso, pasak specialistų, šiuo metu aplink Žemę sukasi maždaug 19 000 kosminių šiukšlių.

Nors gali susidaryti įspūdis, kad toks didelis kosminis šiukšlynas kelia rimtą pavojų į orbitą kylantiems pilotuojamiems kosminiams laivams ar naujiems palydovams, NASA atstovai tvirtina, kad iš tikrųjų grėsmė nėra tokia didelė, kaip gali pasirodyti. Daugelis stebimų objektų juda žinomomis trajektorijomis, todėl susidūrimo tikimybę galima nesunkiai apskaičiuoti.

Skaityti toliau »

Vandenynai dėl didėjančių anglies dvideginio emisijų rūgštėja taip sparčiai, kad artimiausiais dešimtmečiais juose bus atkurtos nuo dinozaurų laikų Žemėje nematytos sąlygos, perspėja mokslininkai.

Spartų jūrų vandens rūgštėjimą lemia auganti pramoninė ir transporto priemonių tarša: pro kaminus ir išmetamuosius vamzdžius į atmosferą išmetamas anglies dioksidas tirpsta pasaulio vandenynuose, rašo britų dienraštis „Guardian“. Savo ruožtu cheminiai jūrų vandens pokyčiai sukelia „beprecedentį“ spaudimą vandenynų ekosistemoms: pasak specialistų, su masinio išmirimo grėsme jau susidūrė kiautuotieji vėžiagyviai ir stambieji jūros vėžiai.

Skaityti toliau »

Viskas iš tiesų yra paprasta: jai anglies dioksidą leisime į atmosferą greičiau negu gamta jį susiurbs, planeta šils. O anglies perteklius ilgai neišdega iš vonios.

Jei sustabdytume emisijos augimą?

Net ir esant dabartinei emisijai anglies dioksido į atmosferą patenka beveik dukart greičiau, negu yra iš jos pašalinamas – tad vonia ir toliau pildysis.

Kaip sukeliame anglies dioksido emisiją?

keturi penktadaliai jos randasi deginant iškastinį kurą. Beveik visa kita – dėl miškų kirtimo ir kitų žemės naudojimo pokyčių.

Kur patenka anglies dioksidas?

Maždaug trečdalį kasmet sugeria augalai, ketvirtadalį vandenynai. Visa kita ilgai nesuskyla.

45% Lieka atmosferoje, 30% sugeria augalai ir dirva, 25% sugeria vandenynai, <1% sugeria nuosėdos ir uolienos.

Skaityti toliau »