Tai vienur tai kitur pasaulyje pasigirsta žinios apie įvarius privačius apsireiškimus. Vieni jais patiki ir ima Bažnyčios vyresniųjų reikalauti tuoj pat juos patvirtinti, kiti gi reaguoja skeptiškai, vadindami tai iliuzijomis arba mistifikavimu. Abi radikalios laikysenos yra netinkamos. Bažnyčios istorijoje antgamtiniai reiškiniai yra ne naujiena, buvo būdingi pirmųjų amžių Bažnyčiai, apie juos liudija taip pat pirmųjų dykumų tėvų – atsiskyrėlių raštai, jais net buvo manipuliuojama bandant pakeisti kai kurių Visuotinių Susirikimų ar vietinių sinodų eigą bei sprendimus, apie juos svarsto eilė Visuotinių Susirinkimų viduramžiais. Tačiau dabartiniais laikais šie reiškiniai tapo tokie dažni, jog reikalauja išsamesnio įsigilinimo. Visame pasaulyje priskaičiuojama šimtai atvejų, kuomet kai kurie žmonės, nebūtinai katalikai ir net nebūtinai krikščionys, teigia regėję Viešpatį Jėzų, Dievo Motiną Mariją ir kitus šventus asmenis. Vien tik 1933-89 laikotarpiu priskaičiuojama daugiau kaip keturi šimtai vien klaidingų Marijos apsireiškimų, o po Lurdo apsireiškimo buvo paskelbta daugiau kaip pusantro šimto melagingų atvejų, kurių Bažnyčia nepripažino. Lietuva nėra išimtis. Kas negirdėjo apie palyginti nesenus įvykius Keturnaujienoje, Imbrade, Alksnėnuose, verkiančias Marijos statulas, reiškinius su kryžiumi Kaulakiuose, stebuklingus šaltinėlius ir t.t.
Praeitų metų rudenį Lenkijoje, Sokulkoje, 20 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje netoli Suvalkų, bažnyčioje dalijant komuniją pašventinta ostija nukrito ant grindų. Kaip reikalauja liturgija, ji buvo įdėta į indą su vandeniu ir uždaryta bažnyčios seife.
Per kelias dienas gležnas paplotėlis vandenyje ištirpsta, nustoja būti Kristaus kūnu, ir skystis supilamas į mažą šulinuką po altoriumi.
Tačiau tą kartą po kelių dienų vanduo iš indo išgaravo, paplotėlis neištirpo, o ant jo atsirado raudonų dėmių, panašių į kraujo krešulį. Sausį arkivyskupas Michalas Ozorowskis perdavė tuos raudonus mėginius dviem tarpusavyje nesusijusiems Balstogės universiteto ekspertams, kurie nežinojo, ką turi ištirti. Skaityti toliau »
Tibeto vienuolynuose toks išsireiškimas kaip „nuotolinis žiūrėjimas“ arba „remote viewing“ – nieko naujo. Šis žmogaus gebėjimas Tibeto kultūroje jau žinomas tūkstančius metų. Anot keleto turistų iš Indijos, kurie lankėsi Tibeto vienuolynuose bei turėjo garbės bendrauti su budistų vienuoliais, jie teigia matantys pasaulio valdžią einant savęs susinaikinimo keliu. Vienuoliai, sugebantys atlikti „nuotolinį žiūrėjimą“ taip pat mato, jog pasaulio pabaigos šiuo laiku ar konkrečiau – 2012-aisiais nebus. Iki 2012 metų pasaulio vyriausybės tęs savo vietinius karus, o pagrindinės problemos bus terorizmas bei neakivaizdusis karas. Maždaug 2010 pasaulio politikoje įvyks svarbus įvykis ir taip pat tuo metu pasaulio galios grąsins sunaikinti viena kitą. Tarp 2010 bei 2012 pasaulis pradės ruoštis pasaulio pabaigai. Politiniai veiksmai bei derybos judės itin lėtai beveik be jokio progreso. O 2012 pasaulis puls į absoliutų branduolinį karą. Ir tuo metu turės įvykti kažkas nepaprasto. Įsikiš antgamtiškos dieviškos galios – pasaulio likimas šiandien dar nėra susinaikinti save, – anot šių indų turistų teigia vienas budistų vienuolis.
