Vašingtone esančio instituto „Project 2049“ ekspertai mano, kad Kinijoje planuojama sukurti priešlaivinių raketų bazę, kurioje turėtų būti dislokuota naujausia jos raketa „Dong Feng 21D“. Apie ją žinoma nedaug. Tai yra kinų balistinių raketų serijos (DF-21, DF-21A, DF-21B ir DF-21C), pradėtos kurti dar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, naujausias ir moderniausias kūrinys. Manoma, kad „Dong Feng 21D“ galės pasiekti taikinį 1500–1700 kilometrų atstumu, tai yra bet kokį Taivano tašką (ką jau kalbėti apie platesnį perimetrą).

Strategine karine prasme tai reiškia labai daug, turint omenyje geopolitinę regiono situaciją. Svarbiausi šiuo atveju yra du momentai. Pirmas – Taivano atvejis. Niekam ne paslaptis, kad Kinija laiko šią valstybę savo teritorija ir vieną dieną Pekinas greičiausiai imsis „separatistų“ atžvilgiu aktyvių karinių veiksmų. Tačiau tuo pat metu kinai supranta, kad artima Taivano sąjungininkė Amerika gali įsikišti į situaciją ir užkirsti kelią „vientisos Kinijos“ ambicijoms. O svarbiausias JAV karinis įrankis jau ilgą laiką yra laivynas, kurio pagrindą sudaro smogiamosios lėktuvnešių grupės. Ir štai raketa „Dong Feng 21D“ gali pakeisti jėgų balansą.

Skaityti toliau »

Šį rudenį NASA į kosmosą paleis miniatiūrinį Žemės palydovą su Saulės burėmis, galintį nutiesti kelią naujoms tolimoms kosminėms ekspedicijoms.

JAV Marshallo kosminių skrydžių centro ir Ameso tyrimų centro astrofizikai bei inžinieriai suprojektavo ir pagamino naujos kartos dirbtinį Žemės palydovą „NanoSail-D“. Išskirtinis jo bruožas – kompaktiškumas ir labai ilgą veikimo trukmę suteikianti Saulės burių technologija, teigiama NASA pranešime.

„NanoSail-D“ šį rudenį į maždaug 640 kilometrų aukščio orbitą kartu su FASTSAT palydovu iškels NASA raketa nešėja „Minotaur IV“. Tai bus pirmasis bandymas praktiškai patikrinti „NanoSail-D“ technologiją ir įvertinti jos perspektyvas.

Skaityti toliau »

“Sveiki, karingieji Žemės gyventojai.” Taip su mumis pasisveikintų ateiviai, įvertinę visą žmonijos istoriją, pradedant pirmąja žmogžudyste Rojaus sode. Ir jie būtų teisūs.

„Karas yra visko tėvas“, prieš du su puse tūkstančio metų pasakė graikų filosofas Heraklitas. Septynioliktojo amžiaus filosofas ir politologas Tomas Hobsas jam pritarė, reziumuodamas, jog karas yra natūrali žmonijos būsena. Be to, karas yra didžiausias mokslo pažangos variklis. Kova dėl valdžios, turtų ar gyvybės skatina išradingumą. Ir ši militaristinė evoliucija, kaip rodo XXI amžiaus karai, tik spartėja.

Skaityti toliau »

Buvęs Kanados gynybos ministras P. Hellyeris paragino pasaulio vyriausybes išslaptinti ir pradėti naudoti nežemiškas technologijas, kurios buvo gautos tiriant neatpažintų skraidančių objektų (NSO) avarijas.

„Aš noriu, kad (ateivių) technologijos būtų pasitelktos, pavyzdžiui, mineralinio kuro deginimo pasekmėms pašalinti, nes tai gali išgelbėti mūsų planetą“, – sakė jis duodamas interviu leidiniui „Ottawa Citizen“.

Pasak P. Hellyerio, nežemiškos technologijos gali tapti alternatyva naftai ir dujoms, kurias naudoja žmonija. „Mes turime įtikinti vyriausybes paskelbti viską, ką jos žino. Kai kurie iš mūsų įtaria, kad jos disponuoja technologijomis, kurios padėtų išgelbėti mūsų planetą, jeigu jomis būtų pradėta naudotis nedelsiant“, – tvirtino jis.

Skaityti toliau »

Masinėje populiariojoje kultūroje vis daugėja nemirtingumo ir nemirtingųjų. Plinta ir įvairūs protingi žmonių pakaitalų pavidalai.

Prie robotų policininkų, kyborgų, ateivių, prisikėlėlių, „matricoje“ gyvuojančių konstruktų jau spėjome įprasti, o pastaruoju metu ekranus užplūdo nemirtingų ar nemirtingumo siekiančių vampyrų banga, nuo kurios neįmanoma pasislėpti.

Filmuose, literatūroje, performansuose gausu ateities nuojautų, bandymų įsivaizduoti, kas laukia žmogaus ir kokį save patį jis šiuo metu bando susikurti. Kultūra ir menai jautriai seka ateities seisminius svyravimus – populiariosios kultūros vaizdiniai yra tos ateities ženklai. Kokios ateities?

Skaityti toliau »