Praėjusią savaitę buvo publikuotas gan įdomus ir tuo pat metu gluminantis fizikos straipsnis, kuriame iškelta idėja, jog fizikos dėsniai visgi gali keistis erdvėlaikio atžvilgiu, tiesiog šis pokytis vyksta pakankamai lėtai, kad mums jis būtų reikšmingas.

Moksliniame žurnale “Physical Review Letters” publikuojamas straipsnis siūlo idėją, jog visos tiksliosios fizikos konstantos iš tiesų nėra pastovios. Tai savo ruožtu leistų daryti išvadą, jog jei mes atsidurtumėme kitoje vietoje ir kitame laike, mums žinoma Visata galbūt net neegzistuotų.

Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama Džono Vebo (John Webb), užsiima alfa konstantos (dar kitaip žinomos smulkiosios struktūros konstantos pavadinimu, angl. fine structure constant) tyrimais. Alfa konstantos išraiška iš esmės nusako elektromagnetinės sąveikos jėgą. Įžymusis fizikas Ričardas Feinmanas (Richard Feynman) šį dydį įvardijo kaip “vieną didžiausių prakeiktų fizikos mįslių”. Jei konstantos vertė nebūtų apytiksliai ygi 1/137,036, materija galbūt net negalėtų egzistuoti, nes atomai nesilaikytų vienoje krūvoje.

Skaityti toliau »

Pirmą kartą mokslininkams laboratorijose pavyko sukurti kepenų ląsteles, panaudojus perprogramuotas odos ląsteles. Šias pasiekimas gali padėti surasti naujus būdus kepenų ligoms gydyti.

Kembridžo universiteto mokslininkai savo tyrinėjimų rezultatus paskelbė žurnale “Journal of Clinical Investigation”, tvirtina, kad taip jie rado galimybę išvengti politinių ir etinių problemų, susijusių su embriono kamieninių ląstelių naudojimu.

“Ši technologija leidžia atsisakyti žmogaus embrionų, – pareiškė tyrinėjimui vadovaujantis mokslininkas Tamiras Rashidas iš Kembridžo regeneracinės medicinos laboratorijos. – Mūsų sukurtos ląstelės tokios pat, kaip ir tos, kurios kuriamos naudojant embrionų ląsteles”.

T.Rashidas sakė, kad per 40 metų mokslininkams iki šiol nepavykdavo laboratorinėmis sąlygomis išauginti kepenų ląstelių, ir tai rimtai trukdė tyrinėti šio organo ligas. Įvertinant tai, kad trūksta donorų organų, alternatyvūs būdai tampa labai svarbūs, pridūrė mokslininkas.

Skaityti toliau »

Dabar jis yra senas nusilpęs vyriškis, sodelyje auginantis rožes. Bet prieš 65 metus Olandu pravardžiuojamas Theodore’as Van Kirkas atliko misiją, kuri visiems laikams pakeitė pasaulį.

“Turėjome tai padaryti”

Olandas buvo lėktuvo “Enola Gay” šturmanas, turėjęs nutaikyti mirtiniausią žmogaus sukurtą ginklą gabenantį bombonešį “B-29″ 9450 m aukštyje tiesiai virš Hirosimos. Pirmas pasaulyje branduolinės bombos sprogimas nusinešė 200 tūkst. žmonių gyvybę. Bet 89 metų Olandas, paskutinis gyvas likęs “Enolos Gay” įgulos narys, niekada neabejojo, kad viską padarė teisingai.

“Ar aš apgailestauju dėl to, ką padarėme tą dieną. Ne, pone, neapgailestauju, – pareiškė jis britų dienraščiui “Daily Mirror”. – Aš niekada neatsiprašinėjau dėl to, ką padarėme Hisorimai, ir niekada neatsiprašysiu. Mūsų užduotis buvo užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, tai paprasta.”

Skaityti toliau »

Černobylyje dirbantys mokslininkai surado būdą, kaip iš anksto numatyti, kurios gyvūnų rūšys yra labiausiai imlios radioaktyvaus užterštumo sąlygojamiems pakenkimams, praneša BBC. Pasak tyrinėtojų, gyvūnų rūšių pažeidžiamumo paslaptis slypi jų DNR.

Šis atradimas padės nustatyti, kurių gyvūnų rūšių atstovų skaičius gali sumažėti ar, tikėtina, net visai išnykti dėl kitų aplinkos veiksnių. Tyrimui vadovavo Pietų Karolinos universiteto prof. Timas Mousseau ir Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslininkas dr. Andersas Molleris. Jų atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti „Journal of Evolutionary Biology”.

Šie mokslininkai dirba Černobylyje jau daugiau kaip du dešimtmečius ir renka informaciją apie aplink branduolinę jėgainę esančioje „susvetimėjimo zonoje” gyvenančių vabzdžių, paukščių ir žinduolių populiacijas. Naudodamiesi savo surinktais duomenimis, mokslininkai detaliai ištyrė kiekvienos rūšies, kurią stebėjo Černobylyje, DNR struktūras.

Skaityti toliau »

Žmonių vis daugėjant, dirbtinės mėsos auginimas gali būti neišvengiama būtinybė siekiant išmaitinti visus ir visiškai nenualinti Žemės.

Įvairių sričių skirtingų šalių mokslininkai parengė išsamią ataskaitą, kurioje teigiama, kad jei prognozės išsipildys ir 2050 m. Žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių, dirbtinės mėsos auginimas kubiluose gali tapti neišvengiama būtinybė siekiant išmaitinti visus žmones ir negrįžt amai nenualinti Žemės bei neišeikvoti visų jos turtų. Tokią išvadą savo ataskaitoje paskelbė Britų mokslininko Johno Beddingtono vadovaujama tyrėjų iš viso pasaulio komanda.

Tokių kol kas neįprastų ir dar nelabai išplėtotų priemonių gali tekti imtis, norint patenkinti nuolat didėjantį maisto poreikį pasaulyje. Tyrimas atskleidė, kad nors jau dabar vienas iš 7 žmonių pasaulyje kasdien kenčia nuo maisto nepritekliaus, maisto poreikis pasaulyje per ateinančius 40 metų neišvengiamai išaugs maždaug 70 proc., o Žemėje teritorijų, skirtų maisto produkcijos gamybai, nuolat mažėja.

Skaityti toliau »

Stephenas Hawkingas įspėja, kad jei žmonės per ateinančius du amžius nekolonizuos kosmoso, jie išnyks. Žymusis astrofizikas sako, kad žmonių rasei išsikėlus gyventi iš Žemės planetos ir pradėjus gyventi kitose, jie neišnyktų taip greitai.

Internetinio portalo „Big Think“ interviu su profesoriumi S. Hawkingu, šis sakė, kad jis yra optimistas, tačiau mano, jog per ateinančius du šimtus metų žmonių egzistavimui iškils grėsmė.

Stephenas Hawkingas viešai įspėjo žmones, kad jei šie norės išgyventi, privalės palikti Žemės planetą ir keliauti į kosmosą. Jis sako: „Matau didelius pavojus žmonių rasei. Istorijoje egzistuoja daugybė atvejų, kai žmonijos išlikimui buvo iškilusi grėsmė. Pavyzdžiui, Kubos krizė 1963 m. Tokių incidentų ateityje vis daugės ir jie taps dar didesnio masto. Tačiau esu optimistas. Jei žmonijai pavyks išvengti didelio masto konfliktų per ateinančius du šimtus metų, mums pavyks paplisti po kosmosą.“

Skaityti toliau »

Pirmiausia turėtume patikslinti, jog “teigiama reakcija” dar nėra tas pats, kas visiškas išgijimas. Tačiau šiais metais vykusioje kasmetinėje “American Society of Clinical Oncology” onkologų konferencijoje, greta gausių pranešimų apie naujus vaistus, pasirodė viena neįprasta žinutė – apie studiją, kurioje 100% dalyvavusių asmenų būklė pagerėjo, jiems skyrus du tarpusavyje konkuruojančių kompanijų vaistus.

Teigiama, jog po gydymo dviem medikamentais ciklo, piktybinių auglių išplitimas sumažėjo dvigubai.

Skaityti toliau »

Mokslininkai teigia, kad juodaodžių atletų dominavimą sprinto, o baltaodžių – plaukimo rungtyse paaiškina vadinamoji masės centro teorija. Gali būti, jog kūno masės centro padėtis gali daryti įtaką sportininko pasiekimams ir kai kuriose kitose sporto šakose.

Kaip praneša „The Daily Telegraph“, akivaizdūs atletų pasiekimų skirtumai olimpinėse sporto žaidynėse paskatino sukurti nė vieną jautrią teoriją apie rasinius pranašumus ir žmonių skirtumus – dalykus, kurie retai viešai aptariami. Tačiau du JAV akademikai surizikavo ir paviešino savo teoriją, paaiškinančią kodėl vieniems geriau sekasi sprinto trasoje, o kitiems – baseine.

Skaityti toliau »

Kiek vaikų šiandien užauga miestuose, nežinodami, kaip atrodo žvaigždėmis nusėtas dangus? Kiek miestų ir priemiesčių gyventojų vakarais gali išvysti daugiau nei saujelę blankiai šviečiančių žvaigždžių ir taip suvokti tikrąjį nakties dangaus grožį? Kai kurių mokslininkų nuomone, tamsa žmogui yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir šviesa. Nenuostabu, kad pasaulyje vienas po kito atsiranda vadinamieji nakties dangaus draustiniai.

Jei žmogus būtų nakties gyventojas, Mėnulis ir žvaigždės jam būtų tarsi namai ir pasaulį mes matytume panašiai, kaip ir daugybė kitų naktinių Žemės gyventojų. Tačiau mes gyvename dieną, mūsų akys seniai adaptavosi prie Saulės šviesos. Tai yra esminis evoliucinis faktas, net jei mes apie tai galvojame ne ką daugiau, nei apie tai, jog esame žinduoliai arba gyvūnai. Tačiau mes sugebėjome pakeisti nakties dangų, užpildydami jį dirbtine šviesa.

Skaityti toliau »

Naujausio tyrimo išvadose teigiama, kad mielės ir sliekai gali išgyventi hipotermiją, jei prieš tai jiems sudaromos ekstremalios deguonies stygiaus sąlygos.

Šio tyrimo rezultatai gali pagaliau paaiškinti, kaip galima būtų atgaivinti „užšaldytus“ žmones, teigia mokslininkai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad organizmai sugeba išgyventi mirtiną šaltį, sulėtindami gyvybiškai svarbius biologinius procesus, rašo livescience.com.

„Mes išsiaiškinome, kad išgyvenimo šaltyje galimybės padidėja, jei prieš tai sukeliamas deguonies stygius“, – sako tyrėjas Markas B. Rothas iš Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro Sietle.

Skaityti toliau »